Šie jubiliejiniai metai taip pat buvo pažymėti dviem itin svarbiais įvykiais – Pranciškaus laidotuvėmis ir konklava.
Tai tik antras kartas Katalikų bažnyčios istorijoje, kai jubiliejinius metus pradeda vienas popiežius, o užbaigia kitas. Pirmą kartą taip nutiko 1700 metais.
Antradienio ceremonija, prasidėjusi mišiomis, kuriomis buvo švenčiama Trijų Karalių šventė, užbaigė metus, kupinus specialių audiencijų, mišių ir susitikimų. Šie renginiai dominavo Leono XIV dienotvarkėje ir pristabdė jo paties pontifikato planus.
Manoma, kad Leonas XIV, norėdamas parodyti, jog prasideda kitas jo pontifikavimo etapas, į Vatikaną sukvietė visus pasaulio kardinolus dviejų dienų susitikimui.
Susitikimai, prasidėsiantys trečiadienį, skirti liturgijos klausimams aptarti, o tai rodo, kad Leonas XIV planuoja skirti dėmesį bažnyčios viduje kylantiems nesutarimams.
Vatikanui Jubiliejiniai metai yra šimtmečių senumo tradicija. Kas 25 metus tikintieji keliauja į Italijos sostinę, kad pasimelstų prie Šv. Petro ir Šv. Petro kapų bei praeitų pro tuo metu atvertas bažnyčių Šventąsias duris.
Jubiliejiniai metai Romai taip pat suteikia progą pasinaudoti viešosiomis lėšomis ilgai atidėliotiems projektams – atnaujinti viešąsias erdves, paslaugas ir pritaikyti miestą šiuolaikiniams standartams. Skelbiama, kad šįkart Roma gavo 4 mlrd. eurų viešųjų eurų šiems tikslams įgyvendinti.
Vatikanas pirmadienį pranešė, kad Romą aplankė 33 475 369 piligrimai, daugiausia iš Italijos, JAV ir Ispanijos.
Tačiau Vatikano Šventųjų metų organizatorius arkivyskupas Rino Fisichella pripažino, kad šis skaičius yra tik apytikslis. Kol kas tiesiog suskaičiuotas bendras Šventųjų metų piligrimų ir Romos turistų skaičius.
Jubiliejiniai metai nuo Vatikano ir Romos neatsiejami nuo 1300-ųjų, kai Šventųjų metų tradiciją įvedė popiežius Bonifacijus VIII. Pasak istorikų, nuo tada Roma tapo krikščionybės centru.
Net ir tada piligrimų skaičius buvo toks didelis, kad apie juos užsiminė italų poetas Dantė savo poemoje „Dieviškoji komedija. Pragaras“.
Šventieji metai jau seniai tapo neatsiejami nuo didžiulių statybos projektų. Artėjant 1475 metų Jubiliejui popiežius Sikstas IV užsakė pastatyti Siksto koplyčią, o 2000 metų Jubiliejaus proga, valdant popiežiui Jonui Pauliui II, nurodyta pastatyti Vatikano garažą.
Kai kurie statybų projektai sulaukė prieštaringų vertinimų. Ruošiantis 1950-ųjų Jubiliejiniams metams teko nugriauti ištisą rajoną, kad būtų pastatyta Susitaikymo gatvė (it. Via della Conciliazione), vedanti tiesiai į Vatikaną.
Romos meras Roberto Gualtieri teigė, kad 110 iš 117 viešųjų darbų projektų, iš pradžių siejamų su Jubiliejumi, jau užbaigti, įskaitant pėsčiųjų aikštę Susitaikymo gatvėje. Dėl pastarojo projekto priešais Šv. Petro baziliką teko eismą nukreipti į požeminį tunelį.
