„Prancūzija prisidės atsiųsdama sausumos pajėgų (NATO) priešakinių sausumos pajėgų grupės Suomijoje („FLF Finland“) rotacijoms, įskaitant kovinį dalinį“, – teigiama bendrame šalių pareiškime, kuriame nepatikslinamas dislokuojamų pajėgų dydis.
Prancūzija taip pat rengs mokymus šiai misijai, kuri buvo oficialiai įsteigta birželio mėnesį ir kurios tikslas – sustiprinti gynybą aplink naujausias Aljanso nares.
„Mūsų kariai prisidės prie saugumo užtikrinimo Tolimojoje Šiaurėje. Diena po dienos mes įgyvendiname šią stipresnės Europos stipresnėje NATO viziją“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas).
Po 2022 metais Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą Suomija ir Švedija atsisakė karinio neprisijungimo politikos, kurios laikėsi daug dešimtmečių, ir atitinkamai 2023 bei 2024 metais įstojo į NATO.
„Per pastaruosius metus Šiaurės šalių, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Italijos gynybos ministrai paskelbė, kad prisidės prie „FLF Finland“ plėtros, o dabar, kartu su Prancūzija, mums pavyko žengti žingsnį į priekį dėl karių dislokavimo“, – atskirame pareiškime pažymėjo Suomijos gynybos ministras Antti Hakkanenas (Antis Hekenenas).
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) per spaudos konferenciją Ankaroje pareiškė, jog palankiai vertina šį Prancūzijos sprendimą.
Jis pridūrė, kad „vis dar reikia suderinti daug detalių“.
„Kalbant apie tai, kur tiksliai bus dislokuotos Prancūzijos pajėgos, galėsime jums atsakyti vėliau“, – žurnalistams sakė U. Kristerssonas ir pažymėjo, kad misijos veiklos zona apima „trijų skirtingų šalių šiaurines dalis“.
Priešakinių sausumos pajėgų grupės Suomijoje branduolį sudarys 600 Švedijos karių, dislokuotų Švedijos Bodeno mieste ir galinčių greitai persikelti į Rovaniemį Suomijoje.
2024 metais NATO nusprendė įsteigti naują daugianacionalinę greitojo reagavimo pajėgų grupę Suomijoje. NATO turi panašių sausumos dalinių Bulgarijoje, Estijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje.
