Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas apie tai parašė socialiniame tinkle „X“, paskelbdamas nuotrauką iš susitikimo.
„Prie derybų stalo Londone visi esame pasiryžę imtis veiksmų, kad Ukrainoje būtų įtvirtinta tvirta ir ilgalaikė taika ir užtikrintas mūsų kolektyvinis saugumas“, – sakė jis.
Interviu prancūzų laikraščiui „Le Figaro“ jis taip pat pasiūlė Europos šalims savo išlaidas gynybai padidinti iki 3–3,5 proc. BVP, taip reaguojant į besikeičiančius Vašingtono prioritetus.
Pasak E.Macrono, paliaubos Ukrainoje taip pat apimtų energijos infrastruktūrą, bet neapimtų – bent iš pradžių – kovų sausumoje.
Problema čia ta, kad būtų labai sunku patikrinti, kaip laikomasi paliaubų, nes fronto linija labai ilga, sakė prancūzų prezidentas.
Pasak jo, taikdariai būtų dislokuoti vėliau. „Europos karių (taikdarių) Ukrainos teritorijoje artimiausiomis savaitėmis nebus“, – sakė jis.
E.Macronas taip pat pasiūlė Europos šalims gynybos biudžetų padidinimu iki 3–3,5 proc. BVP reaguoti į Vašingtono prioritetų pasikeitimą ir Rusijos militarizaciją.
„Trejus metus rusai gynybos (biudžetui) leidžia 10 proc. savo BVP, – minėtam laikraščiui sakė E.Macronas. – Tad turime pasirengti tam, kas bus toliau.“
Atskirame interviu Milane leidžiamam laikraščiui „Il Foglio“ E.Macronas sakė, kad Europai reikia stiprios Italijos, padedančios išspręsti konfliktą Ukrainoje.
Per sekmadienį Londone skubiai surengtas Europos lyderių derybas italų ministrė pirmininkė Giorgia Meloni, regis, atmetė galimybę Italijai prisidėti prie kokių nors taikos palaikymo pajėgų Ukrainoje, sakydama, kad to darbotvarkėje niekada nebuvo.
„Mums reikia Italijos, stiprios Italijos, dirbančios drauge su Prancūzija, su Vokietija, bendro didžių šalių (darbo)", – sakė E.Macronas.
