Paskutinis liepos 14-osios paradas, kurį priėmė prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), subūrė tūkstančius Prancūzijos karių, taip pat daugiau nei dvidešimt užsienio valstybių ir vyriausybių vadovų, įskaitant Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, bei šimtus Europos karių.
Paradas, kuris organizuojamas minint Bastilijos tvirtovės šturmą, tapusį vienu svarbiausių Prancūzijos revoliucijos simbolių, surengtas kitą dieną po to, kai Paryžiuje įvyko naujas Ukrainos sąjungininkų aukščiausiojo lygio susitikimas.
Tarp kitų Europos lyderių, stebėjusių paradą, buvo Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris (Kiras Starmeris), atvykęs vieno iš paskutinių savo užsienio vizitų einant šias pareigas.
K. Starmeris kartu su E. Macronu vadovavo Europos pastangoms remti Ukrainą, kuri jau beveik puspenktų metų kovoja su Rusijos plataus masto invazija, tačiau dabar atsistatydina.
Šių metų parade dalyvavo beveik 6 700 karių, 98 orlaiviai, 31 sraigtasparnis ir 315 transporto priemonių, o tradiciniu maršrutu tarp Triumfo arkos ir Santarvės aikštės žygiavo rekordiškai daug karių.
Paradas turėjo iliustruoti „Prancūzijos ginklavimąsi, Prancūzijos strateginę autonomiją ir Europos strateginį pabudimą“, teigė Prancūzijos prezidentūros atstovas.
„Tai, kas žygiuoja pro mus, yra Europa – vieninga ir pasiryžusi remti Ukrainą Rusijos akivaizdoje, Europa, pasitikinti savimi“, – RTL radijui sakė gynybos viceministrė Alice Rufo (Alis Rufo).
„Kraujo kaina“
Dešimtys tūkstančių žmonių, nepabūgę karščio bangos, atvyko į šventę Paryžiaus centre, iš anksto įsigiję specialius QR kodus, leidžiančius jiems patekti už saugumo perimetro ribų.
Parade dalyvavo ir apie 500 karių iš vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“, kurią sudaro daugiausia Europos valstybės, remiančios Kyjivą kovoje su Maskva. Paskui koalicijos narių karius žygiavo 25 Ukrainos kariai.
E. Macronas, kuris siekia strategiškai savarankiškos ir mažiau nuo Jungtinių Valstijų priklausomos Europos, pirmadienį pareiškė, kad Europa kovos už laisvę, net jei dėl to teks pralieti savo karių kraują.
„Pasauliui siunčiame tokią žinią: taip, taika yra mūsų tikslas“, – sakė jis tradicinėje kalboje ginkluotosioms pajėgoms.
„Taip, mes branginame laisvę ir teisinę valstybę. Ir taip, esame pasirengę kovoti, kad jas apgintume. Visada, o jei reikės – ir kraujo kaina“, – pažymėjo E. Macronas.
„Strateginis solidarumas“
Europai susiduriant su vis daugiau grėsmių savo saugumui ir su JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo), kaip sąjungininko, nenuspėjamumu, Gynybos štabo viršininkas generolas Fabienas Mandonas (Fabjenas Mandonas) savo įraše socialiniame tinkle „X“ paradą pavadino „fiziniu mūsų šalių strateginio solidarumo įkūnijimu“.
Praėjusių metų pabaigoje F. Mandonas sukėlė pasipiktinimą, pareiškęs, kad Prancūzija turi būti pasirengusi „susitaikyti su savo vaikų netektimi“ galimo būsimo konflikto su Rusija atveju.
Šių metų paradas surengtas po naujų Irano ir Jungtinių Valstijų apsikeitimų ugnimi Artimuosiuose Rytuose, keliančių nuogąstavimus dėl grįžimo prie visapusiško karo.
Šių metų karinis paradas yra paskutinis, kurį E. Macronas priėmė kaip šalies prezidentas. Kitąmet jis po dviejų leistinų kadencijų iš eilės pasitrauks iš šio posto, kurį užimdamas siekė didinti gynybos išlaidas ir stiprinti bendradarbiavimą su sąjungininkais.
Šiemetinis paradas taip pat rengiamas praėjus 10 metų nuo tada, kai sunkvežimio vairuotojas 2016 metų liepos 14-ąją pietiniame Nicos mieste rėžėsi į minią žmonių, ėjusių iš Bastilijos dienos fejerverkų šou. Tąkart žuvo 86 žmonės, o dar daugiau nei 400 buvo sužeisti.
E. Macronas vėliau antradienį turi nuvykti į Nicą, o Eliziejaus Laukuose vakare laukiama gausaus sirgalių būrio, susirinksiančio stebėti Pasaulio futbolo čempionato pusfinalio rungtynių tarp Prancūzijos ir Ispanijos.
