2026-10-09 15:25

Prancūzijoje moksleiviai planuoja naujus protestus, JT nerimauja dėl smurto

Prancūzijos moksleiviai penktadienį iš esmės sugrįžo į klases po kelias dienas trukusių protestų, kuriais reikalauta geresnės švietimo kokybės, bet organizatoriai ragina kitą savaitę vėl rengti dideles demonstracijas.
google Sekite 15min Google
LOU BENOIST / AFP
LOU BENOIST / AFP

Tuo metu Jungtinės Tautos (JT) išreiškė susirūpinimą dėl kartais smurtu pasibaigdavusių protestų.

Nuo rugsėjo pabaigos dešimtys tūkstančių žmonių išeidavo į gatves visoje Prancūzijoje. Moksleiviai blokuodavo įėjimus į vidurines mokyklas, o reaguojant į tai buvo pasitelkta riaušių policija.

Moksleiviai, kurių dauguma yra 15–18 metų amžiaus, skundžiasi mokytojų trūkumu, perkrautais tvarkaraščiais, apleistomis klasėmis ir pastatais, nepritaikytais prie kylančios temperatūros.

Teisingumo ministerija penktadienį pranešė, kad nuo demonstracijų pradžios sulaikyta daugiau kaip 6,8 tūkst. žmonių, kurių 86 proc. – nepilnamečiai.

Jungtinės Tautos penktadienį pareiškė „su nerimu“ stebinčios įvykius ir raginančios visas puses išlikti taikias.

„Su nerimu stebime incidentus, susijusius su studentų ir moksleivių protestais bei licėjų blokadomis Prancūzijoje, kurių dalis peraugo į smurtą“, – sakė JT žmogaus teisių agentūros atstovė Shabia Mantoo (Šabija Mantu).

Nors demonstracijos iš esmės vyko taikiai, kai kurie protestuotojai sukėlė gaisrų ir niokojo autobusų stoteles.

Reaguodama į tai, policija panaudojo ašarines dujas, lazdas ir gumines kulkas, o tai sukėlė teisių gynimo grupių bei moksleivių kaltinimus dėl neproporcingo jėgos panaudojimo.

Policija pradėjo 18 vidaus tyrimų dėl įtariamų pareigūnų nusižengimų.

Pirmadienį policijai paleidus kurtinamąją granatą, 15-metis neteko plaštakos. Vyriausybė po to sustabdė šio ginklo naudojimą.

Pavaduojantys mokytojai

Ketvirtadienio vakarą sostinėje Paryžiuje policija pranešė Bastilijos aikštėje panaudojusi ašarines dujas, kad išsklaidytų tam tikrus „didelės rizikos asmenis“.

Siekdamas numalšinti pyktį, švietimo ministras Edouard'as Geffray (Eduaras Žefrė) vėlai ketvirtadienį paskelbė, kad artimiausiomis dienomis bus atsiųsta apie 3 tūkst. pavaduojančių mokytojų, kurie pakeis nesančius darbuotojus 114 labiausiai paveiktų mokyklų.

Ministras pirmininkas Sebastienas Lecornu (Sebastjenas Lekorniu) taip pat pažadėjo iki spalio pabaigos parengti krizės sprendimo planą, o ekonomikos ministras Roland'as Lescure'as (Rolanas Leskiuras) teigė, kad itin suvaržytame 2027 metų biudžete atsiras galimybių skirti daugiau lėšų mokykloms.

Dabartiniame biudžeto projekte švietimui numatytas antras pagal dydį finansavimo didinimas po gynybos – 1,4 proc., iki 90,9 mlrd. eurų.

Švietimo ministerija pranešė, kad iš 3,7 tūkst. Prancūzijos vidurinių mokyklų, vadinamų licėjais, penktadienį buvo uždaryta tik 141.

Praėjusį penktadienį dėl protestų nedirbo maždaug 800 mokyklų.

Vis dėlto daugelis moksleivių naujienų agentūrai AFP sakė neketinantys nusileisti, o organizatoriai ragina kitą savaitę vėl masiškai protestuoti.

„Taupome jėgas kitai savaitei“, – sakė viena 16-metė moksleivė Tulūzoje.

Vieno Marselio licėjaus mokinė Alice (Alis) teigė, kad švietimo ministro pranešimai „yra pirmas žingsnis, bet jų nepakanka“.

Moksleivių sąjungos atstovas Marius Mesnilas sakė, kad „mums siūlomi tik trupiniai“, ir paragino antradienį surengti dar vieną demonstracijų bangą.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą

15min prenumerata sėkmingai aktyvuota!

Mėgaukitės visu 15min turiniu 15 dienų NEMOKAMAI.