Sekite 15min Google
Centriniame Paryžiuje buvo užkaltos parduotuvių ir restoranų vitrinos, uždaryti visame pasaulyje žinomi Luvro ir Orsė muziejai, o kai kuriose Prancūzijos sostinės vietose prieš šimtus planuojamų demonstracijų visoje šalyje įvesta komendanto valanda.
Savaitėmis trukę moksleivių protestai dėl mokymosi sąlygų įžiebė judėjimą, kuris vėliau išplito visoje šalyje, pakurstytas didesnio pykčio dėl kylančių pragyvenimo išlaidų.
Tačiau prieš savaitę per demonstracijas, į kurias susirinko daugiau kaip pusė milijono žmonių, kilo vieni didžiausių pastarųjų metų smurto protrūkių miestuose.
Vidaus reikalų ministro Laurent'o Nunezo teigimu, šeštadienį bus dislokuota apie 70 tūkst. saugumo pareigūnų, o ministras pirmininkas Sebastienas Lecornu (Sebastjenas Lekiorniu) vėlų penktadienį perspėjo, kad smurto „grėsmė išlieka didelė“.
Šie protestai Prancūzijoje vyksta kritiniu metu, likus šešiems mėnesiams iki rinkimų, kuriuose bus renkamas prezidento Emmanuelio Macrono įpėdinis. Naujausia apklausa rodo, kad kraštutinių dešiniųjų kandidatė Marine Le Pen yra lyderė, o pastarieji įvykiai dar labiau sustiprino jos pozicijas.
Įtampą didina ir tai, kad savaitgalį M. Le Pen Orleane rengia savo partijos „Nacionalinis sambūris“ (RN) suvažiavimą. Tikimasi sulaukti tūkstančių rėmėjų, o vietos valdžia baiminasi susirėmimų, nes į šį miestą į pietus nuo Paryžiaus traukia ir kontrprotestuotojai.
Ten taip pat buvo užkaltos parduotuvės, o gyventojai ėmėsi atsargumo.
„Kaip šeštadienio rytui atmosfera išties keista: viskas uždaryta, kai kurios įmonės užbarikaduotos. Labai tikimės, kad saugumo priemonės padės išvengti tokio smurto, kokį matėme praėjusią savaitę“, – naujienų agentūrai AFP sakė vietos gyventojas Stephane'as Gentilis (Stefanas Žantilis).
Penktadienį E. Macronas susitiko su vidurinių mokyklų moksleivių atstovais, tačiau po derybų jie paragino moksleivius tęsti protestus, kol vyriausybė nepateiks konkrečių pasiūlymų dėl jų reikalavimų.
Pažeidėjai įkalinti
E. Macrono vyriausybė stengiasi atskirti teisėtus protestuotojų reikalavimus nuo praėjusį šeštadienį demonstracijų metu kilusio plėšikavimo, padeginėjimų ir niokojimo, dėl kurių ji kaltina kairiųjų grupuotes.
Pareigūnų teigimu, teismai dėl šeštadienio įvykių jau pasiuntė už grotų 217 žmonių, iš kurių pusė buvo teisiami pirmą kartą.
Vakarų Prancūzijoje veikianti kraštutinių kairiųjų grupė savo interneto svetainėje paskelbė raginimą savo rėmėjams būti „nepagaunamiems, nenuspėjamiems, išvengti policijos pajėgų“.
Institucijos sustiprino saugumo priemones ir nustatė apribojimus protestams.
Tikimasi, kad Orleane prieš M. Le Pen partiją „Nacionalinis sambūris“ protestuoti susirinks 20–30 tūkst. žmonių, tačiau prefektūra pranešė, kad susirinkti miesto centre bus draudžiama.
Pietrytiniame Liono mieste šį savaitgalį demonstrantams taip pat bus uždrausta lankytis centrinėse zonose.
Paryžiuje policija panaikino anksčiau išduotą leidimą profsąjungų vadovaujamiems protestuotojams žygiuoti tarp Bastilijos ir Tautos aikščių rytinėje miesto dalyje ir suteikė leidimą pasirinkti alternatyvų maršrutą.
Profsąjungos pažadėjo žygiuoti uždraustu maršrutu, teigdamos, kad alternatyvus maršrutas kelia susirūpinimą dėl saugumo.
Marselio institucijos taip pat buvo uždraudusios protestus, tačiau penktadienį paskelbė, kad profesinių sąjungų organizuojama demonstracija bus leista „išimties tvarka“.
Policijos „atsakomybė“
Apribojimai, įskaitant visiškus protestų draudimus kai kuriuose miestuose, sulaukė kritikos.
Organizacija „Amnesty International“ pasmerkė tai, ką pavadino „slydimu autoritarinės praktikos link“, ir pareiškė, kad šios priemonės „kelia pavojų teisei ramiai demonstruoti“.
Šį savaitgalį bus dislokuota apie 20 proc. daugiau saugumo pajėgų narių, kilus klausimų dėl policijos pasirengimo ir žvalgybos informacijos rinkimo prieš praėjusios savaitės smurto protrūkį.
„Policija privalo užtikrinti, kad protestai vyktų taikiai ir saugiai, ir apsaugoti visuomenę nuo smurtinių neramumų“, – sakė organizacijos „Human Rights Watch“ vyresnioji tyrėja Europos reikalams Eva Cosse.
Ji išreiškė nerimą dėl pranešimų, kad per pastaruosius susibūrimus minios valdymo ginklais buvo sunkiai sužaloti vaikai.
Smurtas aptemdė Prancūzijos įvaizdį prieš rinkimus, kurie gali tapti lūžio tašku jos šiuolaikinėje istorijoje, o vyriausybės skolos našta taip pat neramina investuotojus.
Apklausos rodo, kad M. Le Pen turėtų laimėti tiek pirmąjį, tiek antrąjį prezidento rinkimų turus.
