Sekite 15min Google
Prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) nurodė atlikti saugumo auditą, šalies vidaus reikalų ministrui pripažinus, kad per savaitgalio neramumus policija kai kur „prarado kontrolę“.
Savaitgalio mitingus organizavęs „geltonųjų liemenių“ judėjimas nesustojo ir paragino šeštadienį surengti naują protestų bangą.
Italija, Ispanija ir Portugalija, kur pyktis dėl kylančių kainų taip pat sukėlė protestus, nerimastingai stebi įvykių raidą po to, kai savaitgalį Milane kilo mažesnio masto susirėmimai, o Ispanijos miestuose nesiliovė protestai dėl būsto kainų.
Visoje Prancūzijoje protestuoti prieš kylančias pragyvenimo išlaidas susirinko apie pusę milijono žmonių – tai buvo keturias savaites vykusių protestų, prasidėjusių vidurinių mokyklų moksleiviams reikalaujant geresnių sąlygų mokyklose, kulminacija.
Tai, kas prasidėjo kaip taikios demonstracijos, kai kur virto smurtu: kaukėtos grupuotės protestų pakraščiuose puolė teisėsaugos pareigūnus, įsiveržė į rotušes bei kitus visuomeninius pastatus, daugelį jų padegė, plėšė parduotuves, gatvėse padeginėjo automobilius, dviračius ir paspirtukus.
Vidaus reikalų ministras Laurent'as Nunezas (Loranas Nunezas) pirmadienį pasiūlė atsistatydinti po to, kai buvo sulaikyti daugiau nei 2,5 tūkst. žmonių ir sužeista beveik 1 tūkst. saugumo pajėgų narių. Protestuotojai taip pat nukentėjo – vienam demonstrantui policijos minios valdymo granata nutraukė ranką.
„Šeštadienį kai kuriuose didžiuosiuose miestuose buvo neįmanoma pažvelgti parduotuvių savininkams į akis po to, kai buvo apiplėšti šimtai parduotuvių, ir pasakyti jiems, kad nepraradome kontrolės“, – sakė L. Nunezas.
E. Macronas atmetė L. Nunezo atsistatydinimą, nors ir pripažino saugumo bei žvalgybos nesėkmes reaguojant į neramumus, nepaisant to, kad šeštadienį visoje šalyje buvo dislokuota apie 60 tūkst. teisėsaugos pareigūnų.
Teisingumo ministras Geraldas Darmaninas (Žeraldas Darmanenas) pirmadienį nurodė, kad visoje šalyje per savaitgalį į policijos areštines buvo pristatyta daugiau nei 2,33 tūkst. žmonių, iš kurių 70 proc. – pilnamečiai.
Skaičiuojama, kad savaitgalio smurtas visoje Prancūzijoje paveikė daugiau nei 2 tūkst. parduotuvių, o žala siekia šimtus milijonų eurų, teigia prekybos rūmų prezidentas Alainas Di Crescenzo (Alenas Di Kresčencas).
Sekmadienio vakarą kreipdamasis į tautą, E. Macronas pasmerkė nevaldomą smurtą ir pareiškė, kad vietos valdžios institucijos artimiausiomis dienomis prireikus galės uždrausti tam tikrus mitingus.
Vis dėlto jis susilaikė nuo drastiškų priemonių, tokių kaip nepaprastoji padėtis ar komendanto valanda, paskelbimo.
Marselio miesto institucijos pirmadienį pranešė, kad vieši susibūrimai bus draudžiami nuo vidurdienio iki 20 val. vietos (21 val. Lietuvos) laiku.
Užblokuotas Luvras
Visuomenės nepasitenkinimas pirmadienį nerodė jokių atoslūgio ženklų – demonstrantai užblokavo įėjimą į lankomiausią pasaulyje muziejų – Paryžiaus Luvrą.
„Didžiuojamės galėdami pranešti, kad blokuojame didžiausią pasaulio muziejų“, – rašoma prie muziejaus iškabintame lankstinuke, o vadovybė ir profesinės sąjungos teigė, kad protestui vadovavo Luvro mokyklos („Ecole du Louvre“) moksleiviai.
Kylančios kainos pakurstė pyktį Prancūzijoje, kur nuo kovo dyzelinas pabrango beveik 40 proc., benzinas – 25 proc., o maisto kainos nuo 2021-ųjų išaugo 25 procentais.
Neramumai Prancūzijoje įsiplieskė likus vos keliems mėnesiams iki svarbių prezidento rinkimų, kuriuose centristas E. Macronas nebegali dalyvauti, o „Nacionalinio sambūrio“ kraštutinių dešiniųjų kandidatė Marine Le Pen (Marin Le Pen) užima aukštas pozicijas apklausose.
Ministrai dėl smurto kaltino „ultrakairiąsias“ grupuotes, o M. Le Pen tvirtino, kad jos varžovo kovoje dėl prezidento posto, kraštutinių kairiųjų atstovo Jeano-Luco Melenchono (Žano-Liuko Melanšono) partija „įteisino smurtą“.
Kairieji kaltina E. Macroną ignoruojant protestuotojų reikalavimus, o dešinieji ragina jį laikytis griežtesnės pozicijos.
Visoje Europoje augant pragyvenimo išlaidoms, kitose šalyse kilo mažesnės demonstracijos.
Savaitgalį Milane demonstracijos dėl pragyvenimo išlaidų metu kilo susirėmimai, o meras Giuseppe Sala (Džuzepė Sala) perspėjo: „Esu labai sunerimęs, nes tai naujas reiškinys, kuris kyla ir iš tarptautinės padėties, todėl maitina pats save.“
Ispanijoje šimtai palapinių nuo rugsėjo užėmė centrinę Madrido „Puerta del Sol“ aikštę, kai 87-erių moters iškeldinimas iš jos būsto, kuriame praleido visą gyvenimą, sukėlė protestus visoje šalyje, kur būsto kainos itin sparčiai auga.
Dešimtys palapinių taip pat išdygo pagrindiniuose Portugalijos miestuose Lisabonoje ir Porte, protestuotojams reikalaujant veiksmų dėl kylančių būsto kainų.
