Dėl šio teisės akto, priimto 162 balsais prieš 148, o 22 įstatymų leidėjams susilaikius, kelias savaites vyko įtempti debatai, kai jis kartu su virtine kitų priemonių buvo pasiūlytas prezidento Francois Hollande'o po lapkričio 13 dieną džihadistų surengtų atakų Paryžiuje, nusinešusių 130 žmonių gyvybių.
Pasiūlyta konstitucijos pataisa, leidžianti atimti Prancūzijos pilietybę iš nuteistų teroristų, sulaukė tvirto palaikymo visuomenėje, bet smarkiai supriešino F.Hollande'o valdančiąją Socialistų partiją.
Žmogaus teisių organizacijos sako, kad policija piktnaudžiauja per nepaprastąją padėtį jai suteiktais įgaliojimais.
Teisingumo ministrė Christiane Taubira atsistatydino praeito mėnesio pabaigoje, protestuodama dėl šio projekto, kurį taip pat viešai išpeikė F.Hollande'o buvęs premjeras Jeanas-Marcas Ayrault.
Įstatymų leidėjai trečiadienį balsuos dėl F.Hollande'o pasiūlytų pakeitimų bendro paketo. Pirmadienį jie išreiškė pritarimą kitai to paketo daliai – pasiūlymui įtraukti į konstituciją nuostatą, įteisinančią nepaprastosios padėties paskelbimą ir suteikiančią didesnes galias saugumo pajėgoms.
Kad šios priemonės būtų galutinai priimtos, reikia ne vien parlamento žemųjų ir aukštųjų rūmų (Senato) pritarimo, bet ir trijų penktadalių balsų daugumos Kongrese, kurį sudaro abejų parlamento rūmų nariai, susirenkantys Versalio rūmuose balsuoti dėl konstitucijos pakeitimų.
Anksčiau antradienį parlamentas didele balsų dauguma pritarė pasiūlymui pratęsti dabar Prancūzijoje galiojančią nepaprastąją padėtį dar trims mėnesiams.
Žmogaus teisių organizacijos sako, kad policija piktnaudžiauja per nepaprastąją padėtį jai suteiktais įgaliojimais, bet vyriausybė argumentuoja, kad būtina imtis priemonių šaliai apsaugoti tuo metu, kai Prancūzijoje bet kada gali būti įvykdyta nauja džihadistų ataka.
