 |
| Dešimtys tūkstančių prancūzų, nepritariančių vyriausybės planams legalizuoti gėjų santuokas, sekmadienį protestavo Paryžiuje |
F.Hollande'as šį teisęs aktą pasirašė po po to, kai Konstitucinė taryba atmetė dešiniosios opozicijos pateiktą teisinį skundą, kuris buvo paskutinė kliūtis patvirtinti įstatymą. Naujasis dokumentas taip pat įteisinti galimybę įsivaikinti tos pačios lyties poroms.
Nors gėjų teisių organizacijos gyrė šį žingsnį, jo priešininkai žadėjo nenuleisti rankų.
F.Hollande'o pažadas padaryti „santuoką prieinamą visiems“ buvo vienas iš pagrindinių, duotų per prezidento rinkimų kampaniją praeitais metais.
Penktadienį šalies vadovas mėgino padėti tašką kelis mėnesius trukusiam įnirtingam pasipriešinimui dėl to įstatymo, sakydamas, kad atėjo „laikas gerbti įstatymą ir Respubliką“.
Jis taip pat perspėjo nepakęsiantis jokio pasipriešinimo.
„Patikinsiu, kad šis įstatymas galioja visoje teritorijoje, visiškai – ir nepriimsiu jokio trikdymo toms santuokoms“, – sakė prezidentas.
Prancūzijos teisingumo ministrė Christiane Taubira (Kristian Tobira), kuri stūmė šį įstatymą parlamente, sakė, kad pirmosios gėjų santuokos gali būti įregistruotos jau birželį.
Santuokos Prancūzijoje registruojamos tik miestų merijose, o visiems santuokos dokumentams sutvarkyti paprastai reikia apie keturių savaičių.
Gėjų santuokų ir įsivaikinimo klausimai kurstė kelis mėnesius vykusius tulžingus debatus ir išprovokavo šimtus protestų, per kuriuos retkarčiais prasiverždavo smurtas. Mažai tikėtina, kad šis klausimas nuo šiol dings iš politinės darbotvarkės.
Nors Konstitucinė taryba patvirtino tą įstatymą penktadienį, minint Tarptautinę dieną prieš homofobiją, jo priešininkai pažadėjo kovoti toliau.
Jie paragino gegužės 26-ąją surengti didelį protesto mitingą Paryžiuje. Į ankstesnius protestus kai kada susirinkdavo šimtai tūkstančių žmonių.
Balandį buvusio prezidento Nicolas Sarkozy dešinioji opozicinė partija UMP užginčijo to įstatymo projektą, sakydama, kad jis prieštarauja šalies konstitucijai, tuojau po to, kai parlamentas priėmė tą teisės aktą.
Tačiau penktadienį Konstitucinė taryba paskelbė, kad tos pačios lyties asmenų santuokos „neprieštarauja jokiems konstitucijos principams“ ir kad jos nepažeidžia „esminių teisių ir laisvių arba nacionalinio suverenumo“.
Pietinio Monpeljė miesto merė Helene Mandroux (Helen Mandru), kuri tikisi įregistruoti pirmąją Prancūzijoje gėjų santuoką gegužės 29 dieną, sakė, kad šis įstatymas žymi reikšmingą pažangą visuomenėje.
„Meilė laimėjo prieš neapykantą“, – pareiškė ji, taip pat reikšdama nuogąstavimus, jog pirmoji tos pačios lyties asmenų santuoka gali išprovokuoti audringus protestus.
Kurioje dauguma gyventojų laiko sava katalikais, pasekė kitų 13 šalių pavyzdžiu, tarp jų Kanados, Danijos, Švedijos, taip pat Urugvajaus ir Naujosios Zelandijos, kurios leidžia tuoktis homoseksualioms poroms. Jungtinėse Valstijose tos pačios lyties asmenų santuokos leidžiamos sostinėje Vašingtone ir 12 valstijų.
Kitaip nei buvusiam Prancūzijos prezidentui Francois Mitterrandui (Fransua Miteranui) panaikinus mirties bausmę 1981 metais, kai tokiam žingsniui nepritarė dauguma šalies gyventojų, naujausios apklausos rodė, kad daugiau nei pusė prancūzų pritaria tos pačios lyties porų teisę į santuoką.
Tačiau jau metus prezidento poste dirbančio F.Hollande'o populiarumas yra pasiekęs rekordines žemumas, tad šis įstatymas brangiai kainavo šalies vadovui, o kritikai argumentuoja, kad debatai dėl gėjų teisių atitraukė prezidento dėmesį nuo pastangų atgaivinti recesijos slegiamą ekonomiką.
