Kaip pranešė televizija BFMTV, G. Attalis informavo, jog pirmasis rinkimų turas vyks balandžio 10 dieną, sekmadienį. Antrasis balsavimo turas, kurio paprastai prireikia išaiškinti nugalėtojui, planuojamas dviem savaitėmis vėliau.
Tuo metu parlamento rinkimai vyks kitų metų birželio 12 ir 19 dienomis, nurodė vyriausybės atstovas.
Birželio gale Prancūzijos žiniasklaida paskelbė sociologinių tyrimų agentūros „Ipsos“ ir bendrovės „Sopra Steria“ atliktos apklausos rezultatus, atskleidusius, kad dabartinis šalies vadovas Emmanuelis Macronas ir kraštutinių dešiniųjų partijos Nacionalinis sambūris (RN) lyderė Marine Le Pen tebėra artėjančio balsavimo favoritai.
Remiantis ta apklausa, E. Macronas ir M. Le Pen pirmajame rinkimų ture surinktų po 24 proc. balsų ir patektų į antrąjį turą, o trečias liktų dešiniojo sparno sunkiasvoris Xavier Bertrand'as su 18 proc. balsų.
Jei dešiniųjų kandidate taptų už X. Bertrand'ą šiuo metu mažiau populiari Valerie Pecresse, pirmajame ture ji surinktų 13 proc. balsų. Tokiu atveju E. Macroną palaikytų 27 proc. rinkėjų, o M. Le Pen – 25 procentai.
Centristas E. Macronas, per praėjusius rinkimus 2017 metais įveikęs kraštutinių dešiniųjų lyderę M. Le Pen, dar nepaskelbė, kad sieks antros kadencijos prezidento poste, tačiau laukiama atitinkamo jo pareiškimo.
M. Le Pen jau yra paskelbusi, kad dalyvaus 2022 metais vyksiančiuose Prancūzijos prezidento rinkimuose.
Nors favoritais laikomi E. Macronas ir M. Le Pen, neblogi šansai žadami ir dešiniesiems, pavyzdžiui, dėl nuosaikiųjų konservatorių balsų dabartiniam Prancūzijos vadovui gali tekti pakovoti su buvusiu darbo ministru X. Bertrand'u.
Tarp kairiųjų kandidatų minimas kraštutinių kairiųjų partijos „La France Insoumise“ („Nepasidavusi Prancūzija“) lyderis Jeanas-Lucas Melenchonas (Žanas Liukas Melanšonas), jau paskelbęs, kad trečią kartą sieks tapti prezidentu, ir keli pretendentai iš Žaliųjų partijos.
Prancūzų rinkėjai parlamento rinkimuose paprastai palaiko naujai išrinkto prezidento partiją, tačiau yra buvę atvejų, kai prezidentui teko dirbti su vyriausybe iš priešingos nei jo politinio spektro pusės.
