F. Bayrou siekia išsaugoti savo darbo vietą tuo metu, kai Prancūzijoje bręsta biudžeto krizė.
Rugsėjo 8 dieną vyksiantis balsavimas dėl pasitikėjimo nulems ne „ministro pirmininko likimą“, o „Prancūzijos likimą“, duodamas interviu keturiems naujienų kanalams sakė F. Bayrou, leisdamas suprasti, kad dar nėra pasirengęs atsisveikinti.
Ministras pirmininkas pirmadienį pribloškė Prancūziją pareikšdamas, kad prašys surengti balsavimą dėl pasitikėjimo smarkiai susiskaldžiusiame parlamente, bandydamas gauti pakankamai parlamento paramos kovai su augančia valstybės skola. Tačiau pagrindinės opozicinės partijos pareiškė, kad nepalaikys premjero siūlomų biudžeto apkarpymų.
„Manau, kad ateinančios dienos yra labai svarbios“, – duodamas interviu transliuotojams „FranceInfo“, LCI, BFMTV ir „Cnews“ sakė 74-erių premjeras.
„Jei manote, kad galiu atsisakyti kovų, kurias kovoju, kurias čia kovoju, kurias kovoju metų metus ir kurias kovosiu ateityje, klystate“, – pabrėžė jis.
Socialistų lyderis Olivier Faure'as (Olivjė Foras) anksčiau sekmadienį sakė, kad partijos sprendimas balsuoti prieš F. Bayrou vyriausybę yra galutinis.
„Vienintelis dalykas, kurio dabar laukiu, tai (premjero) atsisveikinimas“, – sakė O. Faure'as.
F. Bayrou teigė, kad norint užtikrinti Prancūzijos ateitį ir sumažinti šalies skolą, reikia tam tikrų aukų.
F. Bayrou sakė norintis sutaupyti apie 44 mlrd. eurų priemonėmis, įskaitant atostogų mažinimą ir išlaidų didinimo įšaldymą.
Tačiau šios priemonės pasirodė esančios labai nepopuliarios: neseniai atliktos apklausos duomenimis, septyni iš dešimties prancūzų pareiškė norintys, kad F. Bayrou pralaimėtų balsavimą dėl pasitikėjimo.
Prancūzijai gresia nauji politiniai neramumai ir finansinis nestabilumas, opozicijai ruošiantis per balsavimą pareikšti nepasitikėjimą ministro pirmininko F. Bayrou vyriausybe.
Teisingumo ministras Geraldas Darmaninas (Žeraldas Darmanenas) anksčiau sekmadienį paragino politines jėgas rasti kompromisą, sakydamas, kad jį neramina pavojus, kylantis Penktosios Respublikos įkūrėjo Charles'io De Gaulle'io (Šarlio De Golio) palikimui.
„Generolo De Gaulle'io institucijos bus pavojuje, jei vėl grįšime į tokį nestabilumą, koks buvo Ketvirtosios Respublikos laikais, kai vyriausybės atsirasdavo ir išnykdavo, kai valstybės autoritetas nebuvo garantuotas, o administracija neturėjo vadovo“, – tvirtino G. Darmaninas.
