Prieš sesiją mėginta įveikti Turkijos nepritarimą Danijos ministro pirmininko Anderso Fogho Rasmusseno kandidatūrai į NATO generalinio sekretoriaus postą.
Sesija pradėta tylos minute pagerbiant žuvusius NATO karius, dalyvaujant 28 karininkams, atstovaujantiems NATO šalių pajėgoms, kovojančioms ir dirbančioms įvairiuose pasaulio regionuose: nuo Afganistano iki Balkanų ir Afrikos rago jūrų.
„Jūs esate čia, kad atstovautumėte ir savo valstybėms ir savo bendražygiams, kad mes galėtume pareikšti jums, o jūs perduoti jiems, mūsų nuoširdžiausią dėkingumą“, – kalbėjo NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis.
Antrąją ir paskutinę NATO 60-mečio minėjimo sesiją NATO šalių vadovai pradėjo prieš tai atlikę simbolišką ritualą – pėsčiomis pereidami tiltu per Reiną iš Vokietijos į Prancūzijos miestą Strasbūrą.
Sesijoje prie bendro NATO stalo pirmą kartą dalyvauja ir aljanso narėmis tapusių Albanijos bei Kroatijos vadovai.
„Nuoširdžiai sveikiname jus tarp mūsų“, – kreipėsi į juos J.de Hoopas Schefferis.
„Sveiki atvykę į NATO, mes sujaudinti jūsų dalyvavimo, – pridūrė JAV prezidentas Barackas Obama. – Tai yra mūsų gyvybingumo matas – kad mes vis priimame naujas nares“.
Pagyręs Kroatiją ir Albaniją, kurios „padarė pažangą vykdydamos nelengvas reformas“, B.Obama pažymėjo, kad „aljanso durys liks atviros ir kitoms šalims, kurios atitiks NATO standartus ir kurios gali reikšmingai prisidėti prie saugumo užtikrinimo“.
Pagrindinė šeštadienio sesijos tema susijusi su Afganistanu, kuriame NATO imasi didžiausios ir ambicingiausios misijos, kuria norima įveikti pastaruoju metu stiprėjantį Talibano vadovaujamą pasipriešinimą
Laukiama, kad NATO lyderiai paskelbs apie papildomų keturių batalionų – nuo 3 iki 4 tūkst. karių – siuntimą į Afganistaną; šios pajėgos padės užtikrinti saugumą rengiant ir vykdant rinkimus. Ši misija – tartum lakmuso popierėlis, parodysiantis NATO gebėjimą skleisti demokratiją.
Tikriausiai NATO sutars ir dėl naujos misijos, kurios tikslas mokyti Afganistano saugumo pajėgas. Kai kurios šalys palaiko Prancūzijos planą siųsti sukarintas panašias į žandarų policijos pajėgas.
J.de Hoopas Schefferis sakė esąs įsitikinęs, kad NATO ir tarptautinė visuomenė „suteiks pagalbą afganistaniečiams, kad jų šalis žengtų į naują erą, kurioje ji nebekels grėsmės pasaulio saugumui“.
Vėliau kalbėjęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy paskelbė savo 27 valstybių kolegoms per 60-ųjų NATO metinių minėjimą, kad Prancūzija vėl imasi „visaverčio vaidmens aljanse“.
„Mes neturime teisės pralaimėti Afganistane. Ten ant kortos pastatyta viso pasaulio laisvė, – sakė jis. – Mes nesame afganų priešai. Mes remiame juos“.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel, savo ruožtu pabrėžė, kad operacija Afganistane – „tiesos akimirka“, ir paragino apdaryti viską, kad būtų likviduotos teroristų bazės Afganistano teritorijoje.
N.Sarkozy bei A.Merkel labai gerai vertino naująją, B.Obamos iniciatyva parengtą JAV strategiją Afganistane.
