Aštuonių narių V8 („Savanoriškojo aštuoneto“) grupė aljanse, kuriai priklauso didžiausios naftos gamintojos Saudo Arabija ir Rusija, taip pat kelios Persijos įlankos valstybės, patiriančios didžiausią Teherano raketų smūgių naštą, pranešė sutarusios dėl „gavybos korekcijos“ – 206 tūkst. barelių per dieną.
„Ši korekcija bus įgyvendinta balandžio mėnesį“, – teigiama jų pareiškime.
Tekste Irano konflikto protrūkis neminimas, o kaip priežastys didinimui nurodomos „stabilios pasaulio ekonomikos perspektyvos ir dabartiniai sveiki rinkos pagrindai“.
Prieš savaitgalio susitikimą ekspertai prognozavo kuklesnį 137 tūkst. padidinimą.
Tačiau „Rystad Energy“ analitikas Jorge Leonas (Chorhė Leonas) perspėjo, kad sutartas padidinimas gali būti nepakankamai didelis, kad pirmadienį atsidarius prekybai būtų išvengta naftos kainų šuolio dėl Irano konflikto.
J. Leonas atkreipė dėmesį į galimybę, kad Iranas, keršydamas, gali nusitaikyti į Hormūzo sąsiaurį – svarbų vandens kelią, kuriuo gabenama beveik ketvirtadalis pasaulio naftos atsargų.
Irano islamo revoliucinė gvardija (IRGC) susisiekė su laivais ir paskelbė, kad sąsiauris uždarytas. Sekmadienį Irano valstybinė televizija pranešė, kad sąsiauryje esantis naftos tanklaivis buvo apšaudytas bandant „neteisėtai“ praplaukti ir skęsta, ir parodė degančio tanklaivio jūroje filmuotą medžiagą.
„Jei nafta negalės judėti per Hormūzą, papildomi 206 tūkst. barelių per dieną labai mažai padės palengvinti padėtį rinkoje“, – sakė J. Leonas, teigdamas, kad „šiuo metu logistikos ir tranzito rizika yra svarbesnė už gavybos tikslus“.
Pasak jo, OPEC žingsnis „greičiausiai nenuramins rinkų“.
„Kainos reaguos į įvykius Persijos įlankoje ir laivybos srautų būklę, o ne į santykinai nedidelį gavybos padidinimą“, – teigė jis.
„Košmariškas scenarijus“
Be Rusijos ir Saudo Arabijos, V8 grupei OPEC priklauso Kuveitas, Omanas, Irakas ir Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) – visos šios šalys sekmadienį antrą dieną iš eilės tapo Irano atakų taikiniais.
Grupei taip pat priklauso Alžyras ir Kazachstanas.
Kitas analitikas, „SPI Asset Management“ vadovaujantis partneris Stephenas Innesas (Stefenas Inesas), teigė, kad dėl baimės dėl atskriejančių raketų Hormūzo sąsiauryje, draudikų, atšaukiančių sutartis laivams, norintiems juo plaukti, ir sutrikusio elektroninio signalo Persijos įlankos regione, komerciniai laivų savininkai yra išsigandę.
Jie „pradeda elgtis taip, lyg maršrutas būtų pažeistas“, – sakė jis.
„Visiškas uždarymas ilgiau nei kelioms dienoms yra košmariškas scenarijus“, – teigė vadovas.
Pasak jo, remiantis pramonės vertinimais, sąsiaurio blokada galėtų reikšti, kad naftos kainos, pirmadienį prasidėjus prekybai, šoktels beveik dvigubai.
Jis ir kiti analitikai atkreipė dėmesį į sausumos vamzdynus, kuriais Saudo Arabija ir JAE galėtų pasinaudoti, kad apeitų laivybą per sąsiaurį, tačiau pažymėjo, kad rinkoje vis tiek trūktų apie aštuonių–dešimties mln. barelių per dieną.
„Tai yra reikšmingi slėgio vožtuvai, tačiau jie nepakeičia viso jūra gabenamo srauto“, – sakė analitikas.
Nors didesnės kainos gali atrodyti kaip dovana OPEC šalims, iš tikrųjų tai kelia riziką padidinti konkurenciją iš gamintojų, nepriklausančių karteliui, tokių kaip Jungtinės Valstijos, Kanada ir Brazilija.
„Kpler“ analitikas Homayounas Falakshahi (Homajunas Falakšahis) naujienų agentūrai AFP sakė, kad Rusijos gavyba nuo lapkričio mėnesio mažėja, todėl analitikai mano, kad ji jau pasiekė maksimalų gavybos lygį.
J. Leonas iš „Rystad Energy“ teigė, kad vienintelės OPEC narės, „kurios tikrai gali padidinti savo gavybą, yra Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir, mažesniu mastu, Kuveitas bei Irakas“.
