Partija „Vetevendosje“ (Savarankiško apsisprendimo judėjimas, VV), laimėjo beveik 50 proc. balsų, gerokai aplenkdama opozicinę Kosovo demokratinę partiją, surinkusią 21 proc. balsų, ir Kosovo demokratinę lygą, surinkusią beveik 14 proc. balsų, pranešė pareigūnai, suskaičiavę beveik visus balsalapius.
„Sveikinu su didžiausia pergale šalies istorijoje, – paskelbus rezultatus sakė A. Kurti. – Dabar mūsų laukia daug darbo.“
Pirmalaikiai rinkimai sekmadienį vyko po to, kai partijai „Vetevendosje“ nepavyko suformuoti vyriausybės, nors per vasario 9 dieną vykusius rinkimus ji taip pat gavo daugiausia balsų, ir dėl to politinė aklavietė užsitęsė ilgus mėnesius.
Kol kas neaišku, ar „Vetevendosje“ gavo 61 vietą 120 narių parlamente, kad galėtų valdyti viena. A. Kurti teigė, kad naujas parlamentas ir vyriausybė bus suformuoti kuo greičiau.
„Nėra laiko gaišti ir turime kuo greičiau kartu judėti pirmyn“, – sakė jis.
Šimtai valdančiosios partijos rėmėjų susirinko prie partijos biurų Prištinoje, skanduodami A. Kurti vardą.
Vasarį buvo pirmas kartas, kai Kosovui nepavyko suformuoti vyriausybės nuo 2008 metų, kai jis paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos po 1998–1999 metų karo, pasibaigusio NATO intervencija.
Kosovas nepatvirtino kitų metų biudžeto, o tai kelia susirūpinimą dėl ir taip prastos 2 mln. gyventojų turinčios šalies ekonomikos. Be to, kovą įstatymų leidėjai rinks naują prezidentą, nes dabartinės prezidentės Vjosos Osmani (Viosos Osmani) įgaliojimai baigiasi balandžio pradžioje.
Atidavęs balsą sekmadienį A. Kurti paragino 1,9 mln. Kosovo rinkėjų gausiai dalyvauti rinkimuose, kad „mūsų institucijoms būtų suteikta daugiau teisėtumo“.
Valstybinės rinkimų institucijos duomenimis, rinkėjų aktyvumas siekė apie 44 procentus.
Pagal Kosovo rinkimų įstatymus 20 vietų parlamente automatiškai skiriama etninių serbų ir kitų mažumų partijų atstovams.
„Jauni žmonės nebenori čia gyventi“
Opozicinės partijos kaltina A. Kurti autoritarizmu ir Kosovo sąjungininkių JAV ir Europos Sąjungos (ES) atstūmimu nuo pat jo atėjimo į valdžią 2021 metais. A. Kurti taip pat trumpai ėjo ministro pirmininko pareigas 2020-aisiais, per COVID-19 pandemiją.
Lumiras Abdixhiku (Lumiras Abdidžiku) iš Kosovo demokratų lygos anksčiau sekmadienį paragino rinkėjus „atsitraukti nuo niūrumo, aklavietės ir susiskaldymo, kurie mus lydėjo šiuos metus“.
Buvęs politinis kalinys Serbijos valdymo Kosove laikotarpiu, 50-metis A. Kurti užėmė griežtą poziciją derybose dėl santykių su Belgradu normalizavimo, kurioms tarpininkavo ES. Atsakydamos į tai, ES ir Jungtinės Valstijos ėmėsi baudžiamųjų priemonių.
A. Kurti pažadėjo įsigyti karinės įrangos saugumui sustiprinti.
Ilmi Deliu (Ilmis Deliu), 71 metų pensininkas iš sostinės Prištinos, teigė, kad tikisi, jog rinkimai atneš permainų, kitaip „atsidursime bedugnėje“.
„Jauni žmonės nebenori čia gyventi“, – sakė jis.
2023-iaisiais įtampa su neramiai nusiteikusiais etniniais serbais šiaurėje virto susirėmimais, per kuriuos buvo sužeista daug NATO vadovaujamų taikdarių. Šį mėnesį etninių serbų merai taikiai perėmė valdžią po savivaldos rinkimų.
A. Kurtis taip pat sutiko priimti trečiųjų šalių migrantus, deportuotus iš Jungtinių Valstijų, įgyvendinant prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijos įvestas griežtas antiimigracines priemones. Kol kas atvyko vienas migrantas, pranešė valdžia naujienų agentūrai AP.
Kosovo ekonomika yra viena skurdžiausių Europoje. Tai viena iš šešių Vakarų Balkanų šalių, siekiančių galiausiai įstoti į ES, tačiau tiek Kosovui, tiek Serbijai buvo pasakyta, kad pirmiausia jos turi normalizuoti santykius.
