Palydovines nuotraukas analizavo buvęs Suomijos karinės žvalgybos karininkas ir buvęs karinio atašė Rusijoje pavaduotojas Marko Eklundas. Jo išvadas patvirtino šaltiniai Skandinavijos žvalgybos tarnybose ir aukšto rango karininkai, o oficialūs Rusijos dokumentai taip pat liudija apie statybas.
Pareigūnai įspėjo, kad Baltijos jūros regione prie sienų su NATO šalimis Rusija kuria karines bazes, kuriose galės tilpti iki 115 tūkst. karių, ir gali ruoštis konfliktui.
Pasak Suomijos kariuomenės vado generolo leitenanto Pasi Valimaki, Skandinavijos žiniasklaidos atliktas bendras tyrimas atskleidė, kad netoli Suomijos sienos statomos naujos kareivinės, kuriose galėtų tilpti 80 tūkst. Rusijos karių.
Remiantis palydoviniais duomenimis, kita karinė infrastruktūra plėtojama palei Rusijos sienas su Norvegija ir Baltijos šalimis, taip pat Rusijos Kaliningrado srityje, vos už 30 kilometrų nuo sienos su Lenkija, skelbia žiniasklaida.
Kas tai per bazės?
Ekspertai iš viso stebėjo daugiau kaip 20 karinių bazių plėtrą, tačiau tyrime daugiausia dėmesio skiriama penkioms didžiausioms iš jų.
- Pečenga (Murmansko sritis) yra už 11 km nuo sienos su Norvegija. Šioje karinėje bazėje dislokuota 200-oji motorizuotoji šaulių brigada. Tyrime teigiama, kad šiuo metu bazė plečiama nuo brigados iki divizijos: karių skaičius išaugs nuo 4 iki 10 tūkst. Atsižvelgiant į kaimyninius dalinius, šioje teritorijoje gali būti sutelkta iki 17 tūkst. karių. Pranešama, kad bazėje yra saugyklos ir bunkeriai, kuriuose Rusija laiko branduolinius ginklus, o prie Kolos pusiasalio esančiuose vandenyse bazuojasi branduoliniai povandeniniai laivai.
- Kandalakša (Murmansko sritis) yra maždaug už 110 km nuo Suomijos. Čia, pasak žurnalistų, Rusija stato naują bazę artilerijos brigadai, atsakingai už tolimojo puolimo ugnies paramą. Palyginus 2024 m. ir 2026 m. nuotraukas matyti, kad teritorijoje įrengtos naujos kareivinės, valgyklos ir įrangos sandėliai. Apie statybas bazėje 2025 m. birželį pranešė Suomijos televizijos kanalas „Yle“.
- Nova Vilga (Karelija) yra netoli Petrozavodsko – beveik už 200 km nuo Suomijos. Nuo 2025 m. rugsėjo bazėje iškirstas apie kvadratinis kilometras miško ir statomi nauji pastatai. Pasak M.Eklundo, čia formuojamas naujas 44-asis armijos korpusas, kuris yra Leningrado karinės apygardos dalis. Karinio personalo skaičius šioje teritorijoje padidės nuo nulio iki 16 tūkst. Rusijos gynybos ministerija teigė, kad bus pastatyta 50 objektų, įskaitant namus personalui, patalpas įrangai laikyti ir sporto aikšteles.
- Luga (Leningrado sritis) nuo Estijos nutolusi apie 115 km. Nuo 2025 m. spalio mėn. iki 2026 m. vasario mėn. karinės technikos skaičius bazėje smarkiai išaugo. Anot eksperto, dabar įrangos koncentracija yra didžiausia per visą ilgiau nei ketverius metus trunkančios invazijos laikotarpį. Kartu jis pažymėjo, kad negalima atmesti, jog karinė įranga siunčiama į Ukrainos frontą. Tačiau taip pat gali būti, kad įranga naudojama bazės teritorijai plėsti, sakė jis.
- Baltijskas (Kaliningrado sritis). Čia yra pagrindinė Rusijos karinio Baltijos jūros laivyno bazė. Tyrimo duomenimis, bazė plečiama nuo brigados iki divizijos: nuo 3 iki 7 tūkst. žmonių. Žvalgybos šaltinių duomenimis, divizija gali būti įtraukta į desantines operacijas – ypač prieš strategiškai svarbias Baltijos jūros salas Gotlandą ir Bornholmą.
Puolimo grėsmė
Nors Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas anksčiau birželį pabrėžė, kad artimiausiu metu Rusijos išpuolio prieš NATO teritoriją tikėtis nereikėtų.
Jam paantrino NATO pajėgų Baltijos šalyse ir Lenkijoje vadas generolas majoras Brianas Nissenas. Anot jo, „kol Rusija dalyvauja įvykiuose Ukrainoje, reali rimta karinė grėsmė, kuriai ruošiamės, yra nedidelė. Tačiau situacija gali labai greitai pasikeisti“.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas balandį įspėjo, jog Rusija turi puolimo trumpuoju periodu pajėgumų.
Pažymima, kad Maskva per trumpą laiką gali perdislokuoti šimtus tūkstančių karių iš kitų Rusijos dalių.
Pasak naujienų portalo „TVP World“, aukšto rango kariniai pareigūnai mano, kad konfliktas potencialiai gali įsiplieksti netoli Danijos ar Baltijos šalių, ir pridūrė, kad nors nėra patvirtintų pranešimų apie Rusijos sprendimus pradėti agresiją, „vyksta parengiamieji procesai“.
Aukšto rango Europos kariuomenės vadai jau anksčiau įspėjo, kad Rusija gali ruoštis smogti NATO teritorijai per vienerius-trejus metus.
