Rusų dienraštis „Kommersant“ pirmadienį pranešė, kad Rusija ir Turkija surengs tarpvyriausybinį komisijų susitikimą, kuriame aiškinsis galimo sandorio detales.
„Mes vedame derybas ne tik su Rusija ... Bet ir su kitomis panašias raketines sistemas turinčiomis valstybėmis“, – teigė Turkijos gynybos ministras Fikri Išikas. „Šiuo metu Rusijos pozicija šiuo klausimu yra pozityvi“, – pridūrė jis.
Kol kas tokiam sandoriui vis dar kyla daug kliūčių. NATO narė Turkija iki šiol nebuvo palanki rinka Rusijos ginkluotės gamintojams.
Šią padėtį pabandė ištaisyti Rusijos valstybinis ginklų eksportuotojas „Rosoboronexport“, praėjusiais metais dalyvaudamas Turkijoje vykusioje konferencijoje ir reklamuodamas savo galimybes.
Praėjusių metų lapkričio 24 dieną Turkijos naikintuvų numuštas Rusijos Su-24 taip pat neprideda abipusio pasitikėjimo. Rusija iki šiol teigia, kad jos karo lėktuvas skrido Sirijos teritorijoje, o Turkija aiškina, kad jis buvo įsiveržęs į Turkijos teritoriją ir sulaukė net kelių perspėjimų.
Rusijos ginkluotųjų pajėgų štabas ir Federalinės saugumo tarnyba (FST) 2014 metais buvo sustabdžiusi panašaus sandorio su Kinija vykdymą, motyvuodama nacionalinio saugumo interesais. Visgi vėliau S-400 raketinės sistemos buvo parduotos Pekinui.
Rusijos ekspertų nerimą ypač kelia tai, kad NATO narė Turkija gali perduoti informaciją apie moderniausią rusišką karinę techniką aljanso partneriams.
Turkijai problemų gali sukelti tai, kad S-400 priešlėktuvinės raketų sistemos nėra suderinamos su NATO ginkluotės standartu. Be to, Rusija jau yra pasirašiusi panašias sutartis su Kinija ir Indija, tad turkams itin brangiai kainuojančių sistemų tektų laukti mažiausiai penkerius metus.
„Rosoboronexport“ kol kas nekomentuoja galimo susitarimo.
