Prisiekė tremtyje veikiančios Tibeto vyriausybės vadovas

Indijoje įsikūrusi Centrinė Tibeto administracija (CTA), kurią Kinija smerkia kaip „separatistinę politinę grupę“, yra pagrindinė tibetiečių institucija, ypač po to, kai Dalai Lama 2011 metais perdavė politinę valdžią.

Rinkimai vyko vasarį ir balandį 27 šalyse, bet ne Kinijoje.

Vyriausybės sikjongas, arba vadovas, Penpa Tseringas buvo išrinktas antrajai kadencijai, pirmajame ture surinkęs 61 proc. balsų – pakankamai, kad laimėtų iš karto.

Daugiau apie P.Tseringą skaitykite ČIA: Tibeto vadovas tremtyje: Kinijos drakonas jau kandžioja Vakarus, kaip elgsitės toliau?

P.Tseringas, kaip ir vyriausybė, nesiekia visiškos Tibeto nepriklausomybės, o tai atitinka ilgalaikę Dalai Lamos „Vidurio kelio“ politiką, kuria siekiama autonomijos.

Jis davė pareigūno priesaiką teisingumo pareigūnų akivaizdoje, stebint Dalai Lamai, matyti iš tiesioginės CTA transliacijos.

Be kita ko, pasirodė tradicinių šokėjų grupės, o minios, įskaitant raudonais drabužiais vilkinčius vienuolius ir vienuoles, stebėjo ceremoniją Indijos šiauriniame kalnų miestelyje Dharamsaloje.

Tarp 91 tūkst. registruotų rinkėjų yra budistų vienuoliai Himalajuose, politiniai tremtiniai Pietų Azijos didmiesčiuose ir pabėgėliai Australijoje, Europoje bei Šiaurės Amerikoje.

Penkerių metų kadencijai renkamas parlamentas, kuris susitinka du kartus per metus, turi 45 narius iš viso pasaulio: 30 atstovauja trims tradicinėms provincijoms, 10 – penkioms religinėms tradicijoms, o dar penki – diasporai.

Jis veikia kaip atstovaujamasis organas maždaug 150 tūkst. Tibeto gyventojų, gyvenančių tremtyje visame pasaulyje.

Tremtyje gyvenantys rinkėjai sudaro tik nedidelę dalį etninių tibetiečių, kurių skaičių CTA vertina 6 mln. visame pasaulyje, palyginti su daugiau nei 7 mln., kuriuos Kinija suskaičiavo per 2020 metų surašymą.

Pekinas, kuris 1950 metais pasiuntė karius į didžiulę aukštikalnių plynaukštę, kurią vadina neatskiriama Kinijos dalimi, tremties vyriausybę vadina „nelegalia organizacija, kuri visiškai pažeidžia Kinijos konstituciją ir įstatymus“.

90 metų Dalai Lama, gyvenantis Indijoje nuo tada, kai pabėgo iš Tibeto sostinės Lhasos po to, kai Kinijos kariai 1959 metais numalšino sukilimą, tvirtina, kad jam liko gyventi dar daug metų.

Tačiau Nobelio taikos premijos laureato rėmėjai puikiai supranta, kad save ateistine vadinanti komunistinė Kinija praėjusiais metais pareiškė, jog ji privalo patvirtinti būsimą budistų lyderio įpėdinį.

Dalai Lama teigia, kad tokią teisę turi tik jo biuras Indijoje.

Tibeto budistai tiki, kad jis yra 14-oji dvasinio lyderio, gimusio 1391 metais, reinkarnacija.