Šaltiniai leidinio žurnalistams atskleidė, kad bus kalbama apie baudžiamųjų muitų įvedimą importui iš Rusijos, kurie veiks panašiai kaip sankcijos, kurias šiuo metu svarsto Jungtinės Valstijos.
Tai – reakcija į Rusijos prezidento Vladimiro Putino taktiką dėl derybų ir jo atsisakymą pasirodyti Stambule.
Pažymima, kad susitikime Tiranoje dalyvaus Didžiosios Britanijos premjeras Keiras Starmeris, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.
Europos Sąjunga įvedė dideles sankcijas Maskvai nuo tada, kai ji pradėjo invaziją 2022 m., tačiau susilaikė nuo visiško prekybos embargo Rusijai.
ES muitų įvedimas anksčiau buvo svarstomas kaip galimybė apeiti Vengrijos prieštaravimą sankcijoms.
Trečiadienį ES ambasadoriai susitarė dėl 17-ojo sankcijų paketo Rusijai, kuris apima beveik 200 vadinamojo „šešėlinio laivyno“ laivų, naudojamų apeiti esamas sankcijas naftos ir dujų eksportui.
Idėja dėl naujų sankcijų kilo įkvėpta JAV respublikonų senatoriaus Lindsey Grahamo pasiūlymo, kuris parengė įstatymo projektą dėl 500 proc. muito įvedimo šalims, perkančioms Rusijos naftą, dujas ir uraną, atskleidė vienas iš „Politico“ šaltinių Europos Sąjungoje.
„Mes semiamės įkvėpimo iš jo pasiūlymo masto“, – patikslino jis.
Iš esmės Europos šalys veikia pagal planą, apie kurį Rusija buvo įspėta.
Pirmadienį Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai Stefanas Kornelius pareiškė, kad, jei Maskva nesutiks su 30-ies dienų paliaubomis, bus pradėtas darbas dėl naujų sankcijų.
Ketvirtadienį Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrotas leido suprasti, kad Europa svarsto L.Grahamo pasiūlymą. Anot prancūzų diplomatijos vadovo, sankcijos yra „būdas sugriebti Rusiją už gerklės“.
-
Trumpas neatmetė galimybės įvesti antrines sankcijas Rusijai, jei derybos užsitęs
-
URM grįžta prie nacionalinių ekonominių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai
-
Premjeras: Lietuva neįvedinėtų sankcijų Rusijai viena, tik kartu su regionu
-
Kęstutis Budrys: norime turėti įrankius, jei Europos Sąjungos sankcijos pradėtų šlubuoti
-
Prezidento patarėjas: nepasiekus pažangos derybose, naujos Vakarų sankcijos Rusijai jau parengtos
Keletas Vakarų leidinių šaltinių anksčiau teigė, kad Europa ketina kreiptis į Jungtines Valstijas su pasiūlymu sustiprinti spaudimą Rusijai, jei derybos žlugtų. Tai faktiškai patvirtino patvirtino prancūzų ministras, sakydamas, kad Europos Sąjunga ir JAV turi pasirengti taikyti destruktyvias sankcijas, kad priverstų Maskvą nutraukti karą.
K.Starmeris, prieš vykdamas į Albaniją penktadienį, pareiškė, kad V.Putinas „turi sumokėti už taikos vengimą“.
„Putino taktika delsti ir vilkinti, toliau žudant ir liejant kraują visoje Ukrainoje, (yra) netoleruotina“, – pabrėžė jis.
Tuo tarpu Vokietijos kancleris F.Merzas atkreipė dėmesį, kad naujas sankcijų Rusijai paketas gali būti priimtas gegužės 20 d. Briuselyje įvyksiančiame Europos Sąjungos Tarybos posėdyje.
Tai, kad Ukrainos prezidentas V.Zelenskis atvyko į Stambulą derėtis, F.Merzas pavadino „didele nuolaida“. Tuo tarpu Rusijos vadovas V.Putinas, nusprendęs nevykti į Turkiją, „atsidūrė nepatogioje padėtyje“, sakė Vokietijos kancleris.
Jis užtikrino, kad naujas sankcijų Rusijai paketas jau yra parengtas priimti.
„Nereikia iš naujo sugalvoti sankcijų“
Anksčiau šią savaitę Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas, politologas Linas Kojala komentare portalui 15min sakė, kad svarbu atkreipti dėmesį į faktą, jog prieš kelis mėnesius situacija buvo visai kitokia: Europos šalys derybas stebėjo tik iš šono, o dabar bando sugrįžti į procesą.
„Politinis vienybės demonstravimas ir nesuskaldytas Europos šalių požiūris į tai, ką reikėtų daryti ir ko ne, sprendimų nepriėmimas pavieniui – tai jau yra žingsnis į priekį“, – įvertino jis.
Pasak L.Kojalos, grasindamos sankcijomis Europos valstybės turi „kredibilumo problemą“.
„Nereikia iš naujo sugalvoti sankcijų, kurios galėtų būti taikomos Rusijai. Visos sankcijos yra seniai apmąstytos ir išdėstytos popieriuje. Klausimas, ar dėl to yra politinis sutarimas“, – pastebėjo politologas.
Jo teigimu, paskutinis sankcijų paketas Rusijai buvo sąlyginai kuklus, jame išplėstos anksčiau taikytos sankcijos. Tačiau tai nėra vieninteliai svertai, kuriuos Europa turi prieš Rusiją.
„Jų yra, deja, tie svertai nėra išnaudojami dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, vienas iš svertų galėtų būti Rusijos lėšų, kurios yra įšaldytos Europoje, panaudojimas. Tai būtų beprecedentis ir skaudus sprendimas tiesiogine to žodžio prasme, nes turėtų aiškią, apčiuopiamą piniginę vertę. Jis nėra priimamas, nes kol kas nėra bendro požiūrio. Prancūzija tam nepritaria. Būtų sunku įsivaizduoti, kad artimiausiu metu situacija galėtų pasikeisti“, – paaiškino ekspertas.
Be to, pridūrė jis, „šešėlinis laivynas“ yra dar viena Rusijos silpnoji vieta, kuri padeda toliau pardavinėti naftą ir finansuoti karo mašiną.
