Pasak D.Trumpo, tai – humanitarinė misija, skirta padėti įstrigusių tanklaivių ir krovininių laivų įguloms, esą kitų šalių prašymu.
„Irano, Artimųjų Rytų ir Jungtinių Valstijų labui pranešėme šioms Šalims, jog saugiai išlydėsime jų Laivus iš šių ribojamų Vandens kelių, kad jos galėtų laisvai ir sėkmingai tęsti savo veiklą“, – pareiškė JAV prezidentas.
Į tokį D.Trumpo pareiškimą Iranas sureagavo agresyviai. Pirmadienį rytą pranešta apie apšaudytą tanklaivį prie Jungtinių Arabų Emyratų krantų.
Aukščiausio rango Irano vadovybė pareiškė, kad bet kokia amerikiečių karo laivyno veikla sąsiauryje reikš paliaubų, kurios buvo sudarytos balandžio 8 dieną, nutraukimą.
Be kita ko, Irano ginkluotųjų pajėgų jungtinio štabo vadas Ali Abdollahi pareiškė, kad JAV arba bet kurios kitos šalies pajėgos, įplaukusios į Hormuzo sąsiaurį, bus užpultos.
„Įspėjame, kad bet kurios užsienio ginkluotosios pajėgos, ypač agresyvi JAV armija, bus užpultos, jei jos ketins priartėti prie Hormuzo sąsiaurio ir į jį įplaukti“, – rėžė A.Abdollahi.
Jis pabrėžė, kad amerikiečių pajėgos turėtų nesikišti į situaciją sąsiauryje, ir pareiškė, jog Irano pajėgos „griežtai sureaguos“ į bet kokią grėsmę. Tuo tarpu komerciniams laivams ir naftos tanklaiviams nurodyta susilaikyti nuo bet kokio judėjimo šiame vandens kelyje, jei tai nebus suderinta su Irano kariuomene.
Tai gali padaryti tik derybos
T.Janeliūnas mano, kad vienašališku sprendimu galutinai nutraukti blokados nepavyks.
„Aš neabejoju, kad tai yra sprendimas bandant parodyti jėgą, kurią turi amerikiečiai, ir dar vienas spaudimo būdas Iranui. Kiek aš remiuosi informacija iš atvirų šaltinių, vienašališkas karinis sprendimas negali galutinai atblokuoti Hormuzo sąsiaurio“, – laidoje paaiškino profesorius.
Jo teigimu, tai yra tik priemonė, kuri galėtų kažkiek palengvinti tranzitą per sąsiaurį, kuriuo gabenama penktadalis pasaulio naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų.
T.Janeliūnas svarstė, kad tokia JAV taktika galėtų sukurti nedidelę srovę iš įstrigusių tanklaivių ir krovininių laivų ir tuomet palydėti juos per Hormuzo sąsiaurį. Tačiau, pasak jo, iki to tikrojo laisvos prekybos sprendimo yra dar toli gražu.
„Įsivaizduokite, mes kiekvieną dieną Vilniuje turime normalų autobusų grafiką, kada per valandą tuo pačiu maršrutu važiuoja po 3-4 autobusus.
Ir staiga mums prireikia karinės palydos: sutelkiame kelis tankus, pėstininkų mašinas, surenkame kelis autobusus į krūvą ir su tokia palyda lėtai važiuojame per miestą. Tad vietoje šimtų reisų per dieną įvykdomi kokie 3-4 reisai, lydimi karinės technikos. Ką tai reiškia?
Panašus ir Hormuzo sąsiaurio atblokavimas. Iki karo per Hormuzo sąsiaurį kasdien praplaukdavo iki 150 karinių laivų. Tokia palyda negali lydėti šitokio kiekio laivų. Jie geriausiu atveju gali padaryti kelis reisus per parą, į tuos reisus sujungdami ne po vieną, o po keletą laivų. Tam reikia atrinkti, sinchronizuoti laiką, suplanuoti maršrutus. Galbūt tai padėtų per parą palydėti 10-20 laivų, nežinau, kiek techniškai pajėgūs tai padaryti yra amerikiečiai. Tačiau tai toli gražu neatstatys viso laisvos prekybos režimo“, – analogiją pateikė profesorius.
-
Naujas Irano įspėjimas JAV: nekelkite kojos į Hormuzą
-
Karas Artimuosiuose Rytuose: naujausi įvykiai
-
Emmanuelis Macronas ragina JAV ir Iraną „koordinuotai atverti“ Hormuzo sąsiaurį
-
NATO vadovas: europiečiai suprato Donaldo Trumpo žinią
-
Irano užsienio reikalų ministerija: JAV privalo atsisakyti perteklinių reikalavimų
Jis įsitikinęs, kad Hormuzo sąsiaurį vis tik reikės atblokuoti derybomis, kai Iranas konkrečiai įsipareigos neatakuoti ir atlaisvinti arba prisidėti prie to, kad būtų pašalintos minos, esančios tame sąsiauryje.
„Tai yra labai ilgas laiko tarpas. Manau, kad net ir po susitarimo užtruks dar bent kelis mėnesius, kol mes atstatytume režimą, kuris buvo prieš karą“, – reziumavo T.Janeliūnas.
