Merginų grupė, atpažįstama iš savos gamybos balaklavų ir neoninių spalvų kostiumų, nuo 2011-ųjų spalio iki 2012-ųjų vasario rengdavo improvizuotus pasirodymus ir atlikdavo protesto dainas viešose vietose, tokiose kaip metro stotys ir netgi Maskvos Raudonoji aikštė.
Vis dėlto jas išgarsino vienas pasirodymas 2012-ųjų vasario 21 dieną. Savo scena jos pasirinko Maskvos Kristaus Išganytojo katedros altorių ir atliko dainą pavadinimu „Pankiška malda“, kurioje skamba tokie žodžiai kaip „Dievo motina, išgelbėk mus nuo Putino“.
Kilus sumaiščiai ir pasirodžius apsaugininkams kelios grupės narės pabėgo. Tačiau trys iš jų, 25 metų Marija Aliochina, 25 metų Nadežda Tolokonikova ir 31 metų Jekaterina Samucevič, buvo atpažintos, suimtos ir pernai rugpjūtį nuteistos kalėti. Jos pripažintos kaltomis dėl religinės neapykantos įkvėpto chuliganizmo.
J.Samucevič, gavusi lygtinę bausmę, pernai spalį buvo paleista, tačiau Maskvos miesto teismas palaikė dvejų metų kalėjimo bausmę N.Tolokonikovai ir M.Aliochinai.
Nors kai kurie Rusijos opozicijos nariai sakė, kad merginų pasirodymas Maskvos katedroje buvo gana akiplėšiškas sumanymas, daugelis V.Putino režimo kritikų stojo į jų pusę, pasibaisėję bausmės griežtumu.
Be to, „Pussy Riot“ parodė, kad Rusijoje užaugo nauja opozicijos aktyvistų karta, kuri savo kampanijose efektyviai naudoja internetą ir drąsius bei originalius metodus, kad supurtytų Kremliaus informacijos monopoliją.
Trijų merginų įkalinimas sukėlė pasipiktinimo bangą visame pasaulyje, o paramą „Pussy Riot“ pareiškė net tokia žvaigždė kaip Madonna.
Praeitą savaitę Rusijos parlamentui priėmus amnestijos įstatymą, M.Aliochina pirmadienio rytą buvo paleista iš kalėjimo Nižnij Novgorode. Tikimasi, kad netrukus į laisvę išeis ir N.Tolokonikova.
Nadežda Tolokonikova
Matomiausia ir fotogeniškiausia grupės narė N.Tolokonikova gimė Norilske, mieste už Poliarinio rato, kuriame iš kalinių darbo jėgos Stalinas sukūrė nikelio kasybos pramonę.
Ji studijavo prestižiniame Maskvos valstybiniame universitete ir yra ištekėjusi už vieno iš prieštaringai vertinamos menininkų grupės „Voina“ („Karas“) lyderių Piotro Verzilovo. Pora yra susilaukusi dukters.
2011 metais „Voina“ laimėjo prestižinį Rusijos meno prizą už 65 metrų falo piešinį ant pakeliamo tilto priešais saugumo tarnybų pastatą Sankt Peterburge, gimtajame V.Putino mieste.
Grupė taip pat nuskambėjo 2008 metais, kai N.Tolokonikova, P.Verzilovas ir dar keli „Voina“ nariai surengė viešą orgiją Maskvos biologijos muziejuje, šitaip šaipydamiesi iš V.Putino protežė Dmitrijaus Medvedevo. Tuo metu N.Tolokonikova buvo nėščia ir pagimdė dukrą už kelių dienų.
Teismo metu N.Tolokonikova nuolat pabrėždavo, kad pasirodymas Maskvos katedroje buvo nukreiptas ne prieš tikinčiuosius, o prieš V.Putiną.
„Man skaudu girdint, kad esu kaltinama maištavimu prieš religiją“, – sakė ji.
Teismui atmetus jos apeliaciją, N.Tolokonikova buvo išsiųsta į pataisos koloniją Nr. 14 Mordovijoje, kur ji nuolat konfliktuodavo su kitomis kalinėmis bei kalėjimo valdžia.
Paviešinusi laišką, kuriame teigė, kad su kalinčiomis moterimis kolonijoje elgiamasi kaip su vergais ir kad jos verčiamos dirbti po 17 valandų per dieną, ji pradėjo bado streiką.
Be to, kalėjimo valdytojo pavaduotojas, jos teigimu, užsiminė, kad kitos kalinės gali ją nužudyti, jei ji skųsis dėl kalėjimo sąlygų.
Vėliau N.Tolokonikova buvo perkelta į kitą koloniją Krasnojarske, kur ji laikyta kalėjimo ligoninėje.
Marija Aliochina
Vieniša motina, auginanti sūnų, iš pradžių buvo aplinkosaugos aktyvistė. Ji dalyvavo aplinkosaugininkų protestuose ir susirėmimuose su policija dėl nedidelio miškelio prie Maskvos.
Kampanija prieš kelio tiesimą toje vietoje buvo savotiška politinio aktyvizmo mokykla, parengusi nemažai lyderių, kurie vėliau dalyvavo protestuose prieš V.Putino išrinkimą prezidentu trečiajai kadencijai.
M.Aliochinos motina neseniai atskleidė, kad jos dukra yra religinga ir protestavo tik prieš bažnyčios atvirą paramą V.Putino valdžiai.
M.Aliochina, neaukšta mergina garbanotais plaukais, yra nepaprastai iškalbinga ir smulkiai nupasakojo savo rutiną pataisos darbų kolonijoje Nr. 28 Permėje, netoli Uralo kalnų.
„Sunkiausias dalykas? Suvokti, kaip veikia ši sistema, kaip ji žmonėse formuoja vergų mentalitetą, kaip žmonės pastatomi į vietą“, – sakė ji opoziciniam laikraščiui „Novaja Gazeta“.
Pasak jos advokato, ji neįtiko kalėjimo valdytojams ir dėl to vėliau buvo perkelta į Nižnij Novgorodą.
