Didelės Rusijos aukso pardavimo į Kiniją apimtys fiksuojamos jau antrą mėnesį iš eilės: spalio mėn. aukso eksportas iš Rusijos į Kiniją siekė 930 mln. dolerių, praneša „The Moscow Times“.
9 kartus daugiau
Per pirmuosius 11 mėnesių Kinija importavo rusiško aukso už 1,9 mlrd. dolerių – beveik devynis kartus daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį, kai tiekimo arba nebuvo, arba jis neviršijo 223 mln. JAV dolerių.
Staigus pirkimų padidėjimas vyksta Pekino aktyvios politikos, kuria siekiama kaupti aukso atsargas ir mažinti priklausomybę nuo dolerio, kontekste.
Kaip pranešama, 2025 m. Kinija galėtų įsigyti daug kartų daugiau aukso, nei rodo oficiali statistika, galbūt apie 250 tonų, arba trečdalį viso centrinių bankų įsigyto aukso kiekio. Tai, savo ruožtu, galėtų paskatinti aukso kainų kilimą – nuo metų pradžios metalas pabrango apie 55 proc.
Taip pat pranešta, kad Rusijos bankas lapkričio pabaigoje pirmą kartą pradėjo realiai pardavinėti fizinį auksą iš atsargų valstybės biudžetui finansuoti. Rusijos centrinis bankas pradėjo „atspindėti“ Rusijos finansų ministerijos operacijas su Nacionalinio gerovės fondo auksu. Anksčiau tokie sandoriai buvo virtualūs: Rusijos vyriausybė parduodavo auksą Centriniam bankui, o aukso luitai likdavo šalies rezervuose.
Nuo karo pradžios Rusijos finansų ministerija pardavė 57 proc. Nacionalinio gerovės fondo aukso atsargų, kad padengtų biudžeto deficitą – 232,6 tonos iš turimų 405,7 tonos.
Nuo 2025 m. lapkričio 1 d. fonde liko 173,1 tonos aukso. Bendra Nacionalinės gerovės fondo likvidaus turto (aukso ir juanių) apimtis sumažėjo 55 proc. – nuo 113,5 mlrd. iki 51,6 mlrd. skaičiuojant JAV doleriais.
Kaip pažymima leidinyje, šios operacijos tiesiogiai susijusios su įtempta padėtimi Rusijos finansuose. Manoma, kad gruodžio mėn. pajamų iš naftos ir dujų nepakaks, todėl jas vėl teks kompensuoti parduodant valiutą ir auksą.
Anksčiau buvo pranešta, kad Rusijos finansų ministerija pirmą kartą išleido vyriausybės obligacijas juaniais.
