Pasak Jutos valstijos respublikonų senatoriaus Johno Curtiso, Senato tarptautinių santykių komiteto nario, platus pritarimas šiai priemonei atspindi vis didėjantį Kongreso supratimą, kad Rusijos karas prieš Ukrainą – tai ne tik regioninis konfliktas, bet ir išbandymas visai tarptautinei tvarkai.
Praėjusią savaitę Senatas, pirmininkaujant J.Curtisui, per procedūrinį balsavimą patvirtino įstatymo projektą „Dėl sankcijų Rusijai ir Iranui įvedimo“. Pokalbyje su naujienų portalu „Laisvės radijas“ senatorius pabrėžė, kad dvipartinė parama buvo didžiulė.
„Senate ne taip dažnai galima pamatyti tokį triuškinantį abiejų partijų palaikymą, – pažymėjo jis. – O kai matote, kad tiek daug mano kolegų iš abiejų pusių susivienija, tai reiškia, kad esame nusiteikę rimtai ir kažkas tikrai įvyks.“
Peržengė regiono ribas
Įstatymo projekte numatoma įvesti plataus masto sankcijas prieš Rusijos ekonomikos finansų ir energetikos sektorius, jis nukreiptas prieš Maskvos „šešėlinį laivyną“, naudojamą sankcijoms apeiti, taip pat išplečiami įgaliojimai taikyti sankcijas Iranui. Dokumente taip pat įrašytos nuostatos, leidžiančios prezidentui įvesti muitus šalims, kurios toliau perka Rusijos naftą ir dujas.
J.Curtisas pareiškė, kad tikisi, jog įstatymo projektas bus priimtas, nepaisant nenuspėjamo Senato darbo grafiko.
„Yra tam tikra viltis, kad tai iš tiesų įvyks šią savaitę, – kalbėjo jis. – Aš pernelyg nesijaudinu dėl to, ar tai įvyks šią savaitę, ar šiek tiek vėliau. Kaip žinote, reikalai čia, Senate, turi savo dinamiką, ir jų negalima skubinti, bet manau, kad mums pavyks pasiekti, kad įstatymo projektas būtų priimtas. Klausimas tik tas, kaip greitai tai įvyks.“
Senatorius įsitikinęs, kad, jei Rusijai bus leista nugalėti Ukrainą, tai turės pasekmių, kurios gerokai peržengs regiono ribas, ir pirmiausia paveiks Kinijos planus dėl Taivano.
„Mano nuomone, nuo pat pradžių tai buvo karas, kuriame negalima buvo leisti Rusijai laimėti, – nukirto J.Curtisas. – Ačiū Dievui, taip neatsitiko. Bet norime pabrėžti: mes esame laisvės pusėje. Mes esame Ukrainos pusėje ir negalime susitaikyti su tuo, kai diktatorius įsiveržia į draugišką šalį.“
Jo vertinimu, pradiniai Maskvos tikslai buvo didžiuliai: „Nuo pat pradžių Rusija sau nusibrėžė, kad pergalė jai reiškia Ukrainos užėmimą ir pavergimą. Todėl viskas, kas nepriartėja prie to, yra pergalė Ukrainai, o pats faktas, kad jai pavyko ištverti ketverius su puse metų šios agresijos, – tai didžiulis Ukrainos pasiekimas“.
Nors Respublikonų partijos viduje yra nesutarimų dėl JAV užsienio politikos įsipareigojimų, senatoriaus teigimu, Ukraina tebėra svarbiausias veiksnys, siekiant užtikrinti JAV saugumą.
„Žlugimas – tai ne variantas“, – pabrėžė J.Curtisas.
„Putinas – banditas“
Su juo sutinka ir įtakingas respublikonų senatorius iš Floridos Rickas Scottas, kuris yra kelių svarbiausių komitetų narys ir vienas iš aktyviausių Senate, pasisakančių už spaudimo Kremliui stiprinimą.
„Putinas – banditas. Tai, ką jis padarė Ukrainos tautai, kiek moterų, vaikų ir senolių nužudė, yra tiesiog pasibjaurėtina. Mums svarbu ginti laisvę. Negalima nesigrožėti Ukrainos tauta. Praeitą savaitę čia pakviečiau du Ukrainos karinius vadus, kad jie papasakotų, kaip naudoja dronus ir vykdo karinius veiksmus, ir jais tikrai negalima nesigrožėti. Jei pritariate tam, ką daro Rusija, jums turi būti taikomos sankcijos. Dėl to nėra jokių abejonių“, – rėžė senatorius R.Scottas.
„Putinas netiki asmens laisve. Xi Jinpingas netiki asmens laisve. Tą patį galima pasakyti ir apie ajatolą [Khamenei], Maduro, Raulį Castro ir Kim Jong Uną. Jie ir toliau bendradarbiaus, bandydami sugriauti mūsų gyvenimo būdą“, – kalbėjo senatorius.
Pasak jo, būtent todėl parama Ukrainai yra ypač svarbi: „Mano nuomone, sankcijų įstatymo projektas – tai žingsnis siekiant patraukti Putiną atsakomybėn. Noriu, kad Ukraina laimėtų, o Rusija patirtų pralaimėjimą. Ukraina yra gėrio pusėje, o Rusijos vyriausybė – blogio pusėje.“
Autoritarų sąjunga
Karinis ekspertas, atsargos kontradmirolas Markas Montgomeris, knygos „Agresorių ašis“ bendraautorius, kalba apie daugiau nei 600 bendradarbiavimo atvejų tarp keturių autoritarinių valstybių – Kinijos, Rusijos, Irano ir Šiaurės Korėjos, – teigdamas, kad jų bendradarbiavimas apima karinę, technologinę, ekonominę sritis ir kibernetinę erdvę.
„Didžiąja dalimi mes nepakankamai įvertiname jų koordinavimo lygį, todėl mūsų atsakomosios priemonės kartais pasirodo esančios nepakankamai veiksmingos. JAV tai gerai matyti Ukrainos pavyzdžiu“, – sako Markas Montgomeris. – Ukraina kovoja ne tik su Rusija, bet ir su Iranu, Šiaurės Korėja bei Kinija. Iranas tiekia [Rusijai] dronus „Shahed“ – ir ne tik tūkstančius pačių dronų, bet ir technologijas, leidžiančias juos gaminti vietoje. Rusai dabar gamina savo pačių šio tipo dronus.“
„Šiaurės Korėja [Rusijai] suteikė 12 tūkstančių karių, apie tai buvo daug kalbama. Tačiau ji taip pat pristatė nuo 5 iki 6 milijonų artilerijos ir minosvaidžių šaudmenų. Tai daugiau, nei per pastaruosius kelis dešimtmečius pagamino visa NATO. Galiausiai Kinija remia Rusijos karinius veiksmus, tiekdama mikroelektroniką balistinėms, hipergarsinėms ir sparnuotosioms raketoms, kurios šiandien smūgiuoja Kyjivui“, – pridūrė ekspertas.



