Sekite 15min Google
Leidinio duomenimis, baiminantis, kad Rusija gali panaudoti branduolinį ginklą, spalio 11 d. Didžiojo septyneto (G7) šalių lyderiai įspėjo Kremliaus diktatorių Vladimirą Putiną apie „rimtas pasekmes“.
Tačiau nerimas tik didėjo, nes tuo metu Ukrainos pajėgos vertė Rusijos kariuomenę trauktis iš Chersono ir Zaporižios sričių. Tai buvo teritorijos, kurias Putinas ką tik buvo paskelbęs prijungtomis prie Rusijos.
Be to, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas netikėtai paskambino savo kolegoms iš JAV, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos ir pareiškė, kad Ukraina esą rengia „nešvarią bombą“. Kaip rašo leidinys, šie pareiškimai tik sustiprino nuogąstavimus, kad Putinas gali pats nuspręsti panaudoti branduolinį ginklą.
Tuo metu Warnigas amerikiečių verslininkui Stevenui Connui papasakojo, kad išvakarėse vakarą praleido dviese su Putinu. Pasak Warnigo, Rusijos prezidentas pareiškė neturintis kito pasirinkimo, kaip tik tęsti karinius veiksmus, tačiau kartu esą išreiškė pasirengimą derėtis.
Warnigas iš savo užrašų knygelės perskaitė Putino žodžius: „Neturiu kito pasirinkimo, kaip tik vykdyti karines operacijas.“ Tačiau, anot jo, Putinas taip pat pridūrė: „Esu visiškai atviras deryboms. Noriu aptarti sprendimo būdus. Siekiu taikos Ukrainai.“
Ką numatė taikos planas?
Žurnalistų teigimu, derybų atspirties tašku turėjo tapti tų pačių metų balandį žlugę Stambulo susitarimai.
Tarpininkų grupė pradėjo rengti taikos pasiūlymą. Pagal jo sąlygas Rusija turėjo išvesti karius iš didžiosios dalies teritorijų regionuose, kuriuos Putinas anksčiau buvo paskelbęs aneksuotais.
Naują demarkacijos liniją siūlyta nustatyti pagal teritorijas, kurias Rusija kontroliavo Kryme ir dalyje Donbaso iki plataus masto invazijos pradžios. Ukraina turėjo pripažinti Rusijos kontrolę Kryme ir suteikti Rusijai netrukdomą sausumos koridorių į pusiasalį.
Kad būtų užtikrintas paliaubų laikymasis, Ukraina turėjo gauti NATO šalių apsaugą, o Rusija – pradėti derybas su JAV dėl saugumo garantijų susitarimo.
Putinas esą sutiko su pasiūlyta fronto linija
Tarpininkų grupėje buvo buvęs Vokietijos žvalgybos pareigūnas Warnigas, dirbęs kartu su Putinu banke „Dresdner Bank“ ir priklausęs nedaugeliui žmonių, turėjusių asmeninį priėjimą prie Rusijos prezidento. Grupėje taip pat dalyvavo Ukrainos kino prodiuseris Aleksandras Rodnianskis, padėjęs organizuoti taikos derybas Stambule.
Pasak žurnalistų, Rodnianskis sutiko nugabenti dokumento projektą į Maskvą ir Kyjivą, kad abiejų šalių lyderiai galėtų pateikti savo pastabas.
2023 m. vasario 1 d. vėl susirinkus grupės nariams, Warnigas papasakojo, kad Putinas išanalizavo dokumentą eilutė po eilutės, apibraukė atskiras vietas ir paraštėse paliko pastabų.
Anot Warnigo, diktatorius sutiko su pasiūlyta fronto linija. Jis taip pat esą pareiškė negalintis leisti Ukrainai įstoti į NATO, tačiau buvo pasirengęs svarstyti jos narystę Europos Sąjungoje ir kitokį saugumo modelį.
„Jei galėsime susitarti dėl sienų ir NATO, tuomet galėsime aptarti visa kita“, – Warnigo teigimu, pasakė Putinas.
Ukrainos pozicija
Žurnalistų duomenimis, Rodnianskiui vos pavyko įtikinti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir tuometinį prezidento biuro vadovą Andrijų Jermaką bent pažvelgti į dokumentus jo telefone.
Jie pareiškė nesutiksiantys su jokiomis nuolaidomis Putinui dėl Ukrainos sienų ir išreiškė įsitikinimą, kad didžiąją dalį kitų grupės pasiūlymų bus galima įgyvendinti neatiduodant jokių teritorijų.
Rodnianskis manė, kad JAV turėtų daryti spaudimą Ukrainai, jog ši sutiktų su susitarimu. Jis pastebėjo, kad ukrainiečiai elgėsi taip, tarsi Rusijos kariuomenė turėtų staiga subyrėti, panašiai kaip Saurono kariuomenė „Žiedų valdovo“ pabaigoje.
Ilgainiui neoficialus derybų kanalas prarado pagreitį, nes nesulaukė oficialios JAV paramos, kurios tikėjosi Putinas.
Vėliau tais pačiais metais JAV remtas Ukrainos kontrpuolimas neleido susigrąžinti okupuotų teritorijų. Laikui bėgant Putino reikalavimai Ukrainai gerokai išaugo.
