Kalbama apie priemones, kurių imasi kitų šalių teismai, „kuriems suteikti įgaliojimai nedalyvaujant Rusijos Federacijai“, taip pat tarptautinės teisminės institucijos, kurių Maskva nepripažįsta („kurių kompetencija nėra pagrįsta Rusijos Federacijos tarptautine sutartimi arba JT Saugumo Tarybos rezoliucija, priimta įgyvendinant įgaliojimus pagal JT Chartijos VII skyrių“), sakoma aiškinamajame rašte.
Kokią teisę turi dabar?
Pagal federalinio įstatymo „Dėl saugumo“ 8 straipsnį Rusijos prezidentas jau turi teisę siųsti kariuomenę į užsienį. Tokį sprendimą valstybės vadovas gali priimti, jei kitos šalys ar tarptautinės organizacijos imasi veiksmų, „prieštaraujančių Rusijos Federacijos interesams“ arba „viešosios tvarkos pagrindams“ Rusijoje.
Įstatymo projektas Valstybės Dūmoje buvo pateiktas NATO ir Europos žvalgybos agentūrų perspėjimų apie galimą Rusijos pasirengimą konfliktui su viena ar keliomis Aljanso šalimis fone.
Vokietijos žvalgybos agentūros BND vadovas 2025 m. vasarį įspėjo apie provokacijų Baltijos šalyse pavojų po Krymo scenarijaus, o vasario mėnesį Danijos žvalgyba pareiškė, kad Rusija yra pajėgi per penkerius metus pradėti didelio masto karą Europoje.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pritarė šiems vertinimams, o Prancūzijos generalinio štabo viršininkas generolas Fabienas Mandonas paragino ruoštis susidūrimui su Rusija per artimiausius 3-4 metus.
Ekspertas: tai Rusijos reakcija į kuriamą tribunolą
Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertų teigimu, Rusijoje jau prasidėjo „nulinis etapas“: reorganizuojamos karinės apygardos, steigiamos bazės pasienyje su Suomija, Europoje fiksuojami sabotažai, GPS trukdžiai ir kitos provokacijos.
Kaip pažymėjo „Verba Legal“ partneris Dmitrijus Malbinas, svarstomas įstatymo projektas yra „akivaizdžiai susijęs su ES šalių iniciatyvomis sukurti specialųjį tribunolą prieš Rusiją“. Europos Taryba apie tokio tribunolo sukūrimą paskelbė praėjusią vasarą, primena, „The Moscow Times“.
Tikimasi, kad ši institucija teis Rusijos karinę ir politinę vadovybę už agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą pagal Niurnbergo tribunolo, nuteisusio Trečiojo reicho vadovus, modelį.
Dūmos gynybos komiteto vadovas Andrijus Kartapolovas teigė, kad įstatymo projektas neva užtikrins rusų ir Rusijos organizacijų teisių, laisvių ir teisėtų interesų apsaugą „nuo užsienio neteisėtų kėsinimųsi“.
