Putinas išrėžė „ne“ Zelenskiui, dabar – teks stoti į akistatą su įsiutusia Europa

„Ukraina pasiūlė konkretų būdą – dviejų lyderių susitikimą neutralioje teritorijoje. Iš Putino išgirdome atsakymą: „Ne“. Vėl ir vėl: „Ne“, – kalbėjo Andrijus Melnykas.

Jis atkreipė dėmesį, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvirame laiške V.Putinui paragino nutraukti karą ir išreiškė pasirengimą tiesioginėms deryboms. Atsakydamas Kremliaus šeimininkas Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume kalbėjo apie tariamą Rusijos kariuomenės ir ekonomikos sėkmę.

Shutterstock/Stopkadras/Gaisras Sankt Peterburgo uoste, Vladimiras Putinas

„Ironiška, kad Putinas tai darė juodų dūmų, kylančių virš svarbiausių karinių objektų netoli Sankt Peterburgo, kuriems vos prieš kelias valandas smogė Ukrainos ginkluotosios pajėgos, fone. Simbolikos buvo sunku nepastebėti“, – pažymėjo A.Melnykas.

Tuo tarpu, pasak jo, Rusijos pareigūnų pareiškimai rodo, kad ekonominė padėtis Rusijoje blogėja. Jis priminė, kad ekonominės plėtros ministras Maksimas Rešetnikovas pripažino, jog šalyje susiklostė „sudėtinga padėtis“, finansų ministras Antonas Siluanovas įspėjo apie galimą biudžeto deficito didėjimą, o Valstybės Dūmos deputatas Renatas Suleimanovas išsakė mintį, kad Rusijos ekonomika gali neatlaikyti užsitęsusio karo.

„Per pastaruosius ketverius metus Rusija išsilaikė per „mirties ekonomiką“ – modelį, kuris rėmėsi karu, militarizacija ir pačia mirtimi kaip pagrindiniais ekonominės veiklos varikliais“, – paaiškino diplomatas.

Tuo pat metu, pasak jo, vien vien vienkartinėms išmokoms už karinės tarnybos sutartis Rusija kasmet išleidžia apie 10 mlrd. dolerių, o kompensacijos už kario mirtį gali siekti apie 200 tūkst. dolerių. Jis pridūrė, kad, nepaisant Kremliaus bandymų demonstruoti optimizmą, Rusijos ekonominė padėtis artėja prie kritinio taško.

„Gegužės mėnesį mūšio lauke Ukraina išlaisvino 100 kvadratinių kilometrų didesnę teritoriją, nei Rusijos kariai sugebėjo užimti. Ir tai vyksta jau antrą mėnesį iš eilės“, – pridūrė Ukrainos nuolatinis atstovas prie JT.

Europa perima vadžias

Europos lyderiai pasirengę imtis vadovaujančio vaidmens derybose dėl Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą nutraukimo, pareiškė Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo oficialus atstovas Stefanas Cornelius.

„Mano nuomone, nauja yra tai, kad šis procesas dabar įgauna šviežią pagreitį Europoje“, – sakė jis po Ukrainos, Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės lyderių susitikimo Londone.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./E3 šalių lyderiai ir Ukrainos prezidentas Zelenskis susitiko Londone.

Kaip jį cituoja leidinys „Politico“, tai, kad Europa perima ir tęsia derybų procesą, kurį iki šiol daugiausia vedė Jungtinės Valstijos, yra dar vienas naujas įvykis.

Tačiau kanclerio atstovas taip pat pridūrė, kad viskas vyksta glaudžiai koordinuojant su JAV. Europos iniciatyva prisiimti vadovaujamąjį vaidmenį taikos derybose atsirado tuo metu, kai Vašingtonas ėmė skirti vis daugiau dėmesio JAV ir Izraelio karo prieš Iraną nutraukimui, rašoma straipsnyje.

Bendrame pareiškime F.Merzas, Prancūzijoje ir Jungtinės Karalystės lyderiai kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu skatino „tiesioginį dialogą tarp Ukrainos ir Rusijos, aktyviai dalyvaujant JAV ir Europai“ ir iškėlė penkias sąlygas taikai pasiekti, įskaitant nedelsiamą ir visišką ugnies nutraukimą.

Europos lyderiai tęs diskusijas dėl savo požiūrio į galimas taikos derybas G-7 susitikime Eviane ir kitą savaitę Briuselyje vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime, paaiškino S.Cornelius.

„Mums reikia kuo platesnio visų Europos partnerių palaikymo, kad tikrai judėtume link taikos“, – pažymėjo jis.

Tačiau lieka neaišku, ar Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas yra pasirengęs sėsti prie derybų stalo su Europos lyderiais, kurie buvo pašalinti iš tiesioginių derybų, nepaisant to, kad ilgą laiką siekė įgyti reikšmingesnį vaidmenį formuojant galimą konflikto sprendimą.

Europos šalys, ypač Vokietija, tapo didžiausiomis Kyjivo karinėmis rėmėjomis ir, tikėtina, derybose su Maskva užims griežtesnę poziciją nei jų amerikiečių kolegos.

Nors anksčiau V.Putinas į Europos derybininko su Kremliumi poziciją siūlė Rusijai lojalų buvusį Vokietijos kanclerį Gerhardą Schröderį, šis pasiūlymas buvo greitai atmestas Europos sostinėse. Jis buvo suprastas kaip apgalvotas V.Putino bandymas suskaldyti žemyną ir pavaizduoti save kaip sąžiningą derybų partnerį, žinant, kad pasiūlymas vargu ar bus priimtas.

S.Cornelius nurodė, kad „gali prireikti savaičių ar net mėnesių“, kol V.Putinas bus priverstas sėsti prie derybų stalo, ir kad „tik stipri Ukraina ir spaudimas Rusijai privers Putiną pasitraukti“.

SIPA/ „Scanpix“/Volodymyras Zelenskis, Keiras Starmeris, Friedrichas Merzas, Emmanuelis Macronas

Jis pabrėžė, kad Europa turi būti pasirengusi, kai tas laikas ateis.

„Mums taip pat reikia suformuoti pasirengimą dialogui ir suderinti sąlygas, kuriomis tokios derybos apskritai gali vykti, – konstatavo kanclerio atstovas. – Visa tai yra pasirengimo dalis. Mes esame perorientavimo fazėje“.

Ekspertai sutinka, kad derybos dėl Ukrainos Jungtinėje Karalystėje pasiuntė svarbų signalą V.Putinui ir Donaldui Trumpui. Nors iš esmės šis susitikimas neatnešė jokių naujų susitarimų, tačiau šio susitikimo žinia buvo aiški ir nedviprasmiška.

V.Putinas, tikėtina, praleido paskutinę galimybę išeiti iš karo nenugalėtas.

„Rusijai viskas bus tik blogiau. Nuostoliai mūšio lauke toliau didės. Pralaimėjimai taps vis labiau žeminantys“, – rašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.