„Turime atkurti pozicijas Kuboje, kitose šalyse“, – pareiškė V.Putinas vyriausybės prezidiumo posėdyje pirmadienį. Jis išklausė vicepremjero Igorio Sečino, kuris yra vienas iš Rusijos ir Kubos tarpvyriausybinės komisijos pirmininkų, ataskaitą apie vizitą į Kubą.
Pasak vicepremjero, buvo suderintos bendradarbiavimo energetikos, kalnakasybos, žemės ūkio, transporto, turizmo, tarpbankinių santykių ir kitose srityse. Taip pat pasirašyti susitarimai dėl rusiškų lėktuvų „Tu-204“, jų variklių tiekimų Kubai, atskiras susitarimas dėl sunkvežimių „Kamaz“ surinkimo Kuboje.
I.Sečinas taip pat pranešė, kad buvo susitikęs su valstybės vadovu Rauliu Castro ir pridūrė, kad šis siunčia linkėjimų V.Putinui. Rusijos premjeras pasidomėjo buvusio ilgamečio Kubos vadovo Fidelio Castro savijauta.
V.Putino pareiškimas apire Rusijos grįžimą į Kubą nuskambėjo tuo metu kai netyla spėliojimai, ar Rusija, atsakydama į JAV planus įrengti priešraketinės gynybos bazes Lenkijoje ir Čekijoje, nenuspręs dislokuoti savo karinių pajėgų teritorijoje, esančioje vos už 150 km nuo Jungtinių Valstijų.
Agentūrų pranešimuose apie vicepremjero ataskaitą po apsilankymo Kuboje neminima jokia karinė tema. Tačiau „RIA-Novosti“ cituoja įtakingo politologo ir buvusio gynybos sistemos pareigūno žodžius, kad Rusijos kariškiai gali grįžti į Kubą.
„Ne paslaptis, kad Vakarai kuria „buferinę zoną“ aplink Rusiją, įtraukia centrinės Europos, Kaukazo, Baltijos šalis, Ukrainą, – sakė Leonidas Ivašovas, vadovaujantis Geopolitinių problemų akademijai. – Atsakydami, mes galėtume išplėsti mūsų karinį buvimą užsienyje, įskaitant Kubą“.
Sovietų branduolinės raketos buvo atgabentos į Kubą per patį šaltojo karo apogėjų, kai 1962 m. spalio 22 d. pasaulis buvo atsidūręs prie branduolinio karo ribos. Po įtemptos diplomatinių pastangų savaitės, tuometinis SSRS lyderis Nikita Chruščiovas įsakė išgabenti raketas iš Kubos.
