„Siūlome pradėti plataus masto programą, pagal kurią kolektyvinės pajėgos būtų aprūpintos moderniais rusiškos ginkluotės ir įrangos pavyzdžiais, kurie įrodė savo efektyvumą realiose karinėse operacijose“, – savo vizito metu Biškeke kalbėjo Kremliaus šeimininkas.
Jis pabrėžė, kad Rusija ir toliau glaudžiai bendradarbiaus su savo sąjungininkais visais KSSO karinio potencialo stiprinimo klausimais, o pagrindines pastangas sutelks į „nacionalinių kontingentų kovinio veiksmingumo didinimą ir kolektyvinių pajėgų valdymo tobulinimą“.
Šiuo metu organizaciją sudaro buvusios sovietinės respublikos Armėnija, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikija ir Rusija. Armėnija po karo su Azerbaidžanu Kalnų Karabache neribotam laikui įšaldė savo dalyvavimą organizacijoje.
V.Putino pasiūlymas aprūpinti KSSO šalis rusiškais ginklais pasirodė Rusijos ginklų eksporto sumažėjimo perpus kontekste. Palyginti su 2022 m. šis rodiklis siekė 14 mlrd. dolerių per metus.
Rusijos monopolinės ginklų eksportuotojos valstybinės korporacijos „Rostech“ vadovas Sergejus Čemezovas pažymėjo, kad šiuo metu šalies karinis-pramoninis kompleksas daugiausia dirba, kad aprūpintų Rusijos kariuomenę.
Tačiau jis patikino, kad eksportas netrukus pradės atsigauti: „Mes išplėtėme savo pajėgumus ir padidinome gamybą, todėl galėsime ne tik patenkinti savo kariuomenės poreikius, bet ir tiekti produkciją savo partneriams.“
-
Rusijos teismas iki gyvos galvos įkalino 8 asmenis dėl bandymo 2022 metais susprogdinti Krymo tiltą
-
„Bloomberg“: rusai pradeda jausti tikrą ekonominį skausmą dėl Putino karo
-
Federacija: Rusijos dziudo sportininkai gali varžytis su savo šalies vėliava
-
Turkija yra pasirengusi pasiųsti užtikrinimo pajėgas į Ukrainą
-
Ukrainos ambasadorė: į JAV taikos planą nebus įtraukta amnestija Rusijai
Jamestowno fondo duomenimis, pernai Rusija eksportavo ginklų tik už 1 mlrd. dolerių – 92 proc. mažiau nei 2021 m. Ginklų pardavimai „Rostec“ užsienio klientams sumažėjo perpus – iki 8 mlrd. dolerių.
Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas (STTTI) apskaičiavo, kad Rusijos ginklų eksporto sumažėjimas yra mažesnis – 2022-2024 m. jis sumažėjo 47 proc. ir 64 proc. per pastaruosius penkerius metus. SIPRI duomenimis, Rusijos ginklų dalis pasaulinėje rinkoje sumažėjo nuo 21 proc. iki 7,8 proc. Dėl to Rusija didžiausių ginklų eksportuotojų reitinge užleido antrąją vietą Prancūzijai. Pirmąją vietą užima JAV – jų dalis 2024 m. pabaigoje išaugo iki 44 proc. lyginant su 35 proc. 2019 m.
Iki plataus masto invazijos pradžios Rusijos ginkluotė buvo tiekiama 47 šalims, o 2024 m. – 33 šalims. Tuo pat metu Indija išlieka didžiausia ginklų iš Rusijos pirkėja – jos dalis sudaro 38 proc. Po jos seka Kinija (17 proc.) ir Kazachstanas (11 proc.), rodo SIPRI duomenys.
