JAV prezidento pozicijos pasikeitimas – vis labiau matoma nepasitenkinimo Vladimiru Putino agresija išraiška – taip pat buvo sutiktas ramiai, o D.Trumpo paskelbtas 50 dienų terminas taikos deryboms pradėti Maskvoje netgi sukėlė palengvėjimą.
Kaip praneša „The Guardian“, daugelis Rusijos pareigūnų D.Trumpo grasinimus vertina kaip švelnesnius nei tikėtasi ir juos traktuoja kaip 50 dienų „laisvą veikimo laikotarpį“ V.Putinui.
„Per 50 dienų gali nutikti labai daug, ir V.Putinas tai žino“, – sakė vienas Rusijos užsienio politikos elito atstovas.
„Jis mato D.Trumpą kaip emocingą ir paveikiamą žmogų. Maskva toliau bandys testuoti ribas santykiuose su Vašingtonu, kad juos pagerintų. Jie nemano, kad šis plyšys – negrįžtamas.“
Tuo metu Rusijos vyriausybė ruošiasi intensyvinti puolimą Ukrainoje. Pasak su V.Putino mąstymu susipažinusių šaltinių, D.Trumpo ultimatumas greičiausiai paskatins Kremlių dvigubinti karines pastangas.
Per 50 dienų gali nutikti labai daug, ir V.Putinas tai žino.
„Rusijos vadovybė nesileidžia spaudžiama“, – sako Fiodoras Lukjanovas, Rusijos užsienio ir gynybos politikos tarybos prezidiumo pirmininkas.
„Galima sakyti, kad baigėsi pirmasis D.Trumpo ir Rusijos santykių etapas, trukęs maždaug pusmetį.“
Buvęs Kremliui artimas pareigūnas „The Guardian“ teigė, kad V.Putinas yra „apsėstas“ neatrodyti silpnas, todėl mažai tikėtina, kad jis švelnins savo poziciją dėl D.Trumpo grasinimų.
Frontas: lėtas, bet nuoseklus rusų veržimasis
Rusijos kariuomenė pamažu artėja prie Pokrovsko ir Konstantinovkos, svarbių logistikos mazgų Ukrainos gynybai Donecko srityje. Pasak „Financial Times“, Rusijos taktika – „dronų spiečiai“ – silpnina Ukrainos oro gynybą: dronų „Shahed“ pramušimų skaičius triskart išaugo – nuo 5 proc. iki 15 proc. per balandžio–birželio laikotarpį.
Tačiau ne visi Kremliuje šią strategiją vertina palankiai. Buvęs aukštas pareigūnas bombardavimų suintensyvėjimą po V.Putino pokalbių su D.Trumpu pavadino „strategine klaida“:
„Putinas tiesiogiai nesiekė pažeminti Trumpo – bet šioje vietoje akivaizdžiai neapgalvojo.“
Kremlius atmetė D.Trumpo siūlytas nuolaidas
Pasak Rusijos eksperto, Katalikų universiteto (JAV) profesoriaus Michaelo Kimmage’o, V.Putinas atmetė D.Trumpo siūlytas nuolaidas – atsisakyti Ukrainos narystės NATO ir pripažinti Rusijos užimtų teritorijų, įskaitant Krymą, kontrolę.
„Tai rodo, kad V.Putino ryžtas tęsti karą nėra racionalus bandymas apginti Rusijos saugumą. Tai – emocinė fiksacija į Ukrainos klausimą“, – cituoja „The Washington Post“.
Profesoriaus teigimu:
„Atvirai kalbant, šis karas – milžiniška Rusijos strateginė klaida. Tai nėra karas, kurį Rusija gali ilgainiui laimėti. Jo kaina – milžiniška: apie milijoną žuvusių ir sužeistų… Be to, karas objektyviai silpnina Rusijos geopolitinę padėtį.“
Maskva nenusivylė nesusitarimu su JAV
Vienas buvęs aukštas Kremliui artimas pareigūnas patvirtino, kad Maskvoje nėra nusivylimo dėl nesudaryto susitarimo su JAV.
„Kad ir kokių vilčių V.Putinas turėjo dėl santykių su D.Trumpu, jos visada buvo antraeilės jo maksimalistiniams tikslams Ukrainoje“, – pareiškė Rusijos pareigūnas.
Kad ir kokių vilčių V.Putinas turėjo dėl santykių su D.Trumpu, jos visada buvo antraeilės jo maksimalistiniams tikslams Ukrainoje.
Politologė: Kremlius tikėjosi, bet realybė buvo aiški
Politologė Tatjana Stanovaja pažymi, kad po naujosios JAV administracijos atėjimo Maskva išties tikėjosi pagerinti santykius su Vašingtonu.
„Pagrindinis lūkestis visada buvo tas, kad Amerikos sankcijos tik griežtės, o ginklai į Ukrainą plauks nenutrūkstamu srautu“, – sakė ji.
