„Vieningajai Rusijai“ nepavyko iškovoti pirmosios vietos daugelyje miestų, kurie po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios tapo rusų migracijos centrais. Pirmadienį Centrinės rinkimų komisijos (CRK) paskelbti duomenys rodo, kad dalyje užsienio apylinkių „vieningieji rusai“ liko tik treti, nusileidę partijoms „Naujieji žmonės“ (rus. „Novyje liudi“) ir Rusijos komunistų partijai (RFKP).
Portalas „Agentstvo“ išanalizavo duomenis iš 20 rinkimų apylinkių valstybėse, į kurias po plataus masto karo pradžios pasitraukė daug Rusijos piliečių. Net 12-oje iš jų „Vieningoji Rusija“ surinko mažiau balsų nei viena ar abi kitos minėtos partijos.
- Vilnius: „Naujieji žmonės“ – 33,94 proc., Komunistų partija – 30,28 proc., „Vieningoji Rusija“ – 17,43 proc.;
- Praha: „Naujieji žmonės“ – 54,35 proc., Komunistų partija – 21,52 proc., „Vieningoji Rusija“ – 7,72 proc.;
- Paryžius: „Naujieji žmonės“ – 42,88 proc., „Vieningoji Rusija“ – 21,59 proc., Komunistų partija – 18,68 proc.;
- Helsinkis: „Naujieji žmonės“ – 48,29 proc., Komunistų partija – 20,50 proc., „Vieningoji Rusija“ – 14,21 proc.;
- Viena: „Naujieji žmonės“ – 47,22 proc., Komunistų partija – 19,23 proc., „Vieningoji Rusija“ – 15,67 proc..
Panašūs rezultatai užfiksuoti ir Almatoje, Bankoke, Danange, Zalcburge, Pukete, Strasbūre bei Hošimine, kur „Vieningoji Rusija“ taip pat patyrė pralaimėjimą.
Visgi aštuoniuose užsienio miestuose valdančioji partija sugebėjo užimti pirmąją vietą. Tarp jų – Ryga (37,15 proc.), Baku (34,63 proc.), Biškekas (35,96 proc.), Marselis (35,59 proc.) bei Sidnėjus (31,66 proc.), rašo „Agentstvo“.
Bendrais duomenimis, pirmadienio popietę užsienio apylinkėse „Vieningoji Rusija“ vidutiniškai rinko 39,58 proc. balsų, „Naujieji žmonės“ – 24,49 proc., o komunistai – 16,99 proc..
Portalas primena, kad paskutinės emigracijos bangos įtaka rinkimų rezultatams užsienyje buvo juntama dar 2024 m. prezidento rinkimų metu. Tuomet dešimtyje miestų, kuriuose anksčiau buvo palaikomas Vladimiras Putinas, balsų už jį buvo atiduota kelis kartus mažiau.
ES atmeta Rusijos „vadinamuosius“ rinkimus
15min primena, kad Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė Kaja Kallas (Kaja Kalas) pirmadienį pasmerkė Rusijos parlamento rinkimus kaip demokratijos „fasadą“ ir pareiškė, kad siūlo įvesti sankcijas tiems, kurie padėjo juos surengti okupuotose Ukrainos dalyse.
Prezidento Vladimiro Putino valdančioji „Vieningoji Rusija“ „laimėjo“ tvirtą daugumą prieš simboline laikomą opoziciją; partijoms, nepritariančioms Maskvos karui prieš Ukrainą, nebuvo leista dalyvauti.
„Vadinamieji Dūmos rinkimai žymi dar vieną didelį žingsnį atgal Rusijos demokratijai. Jų baigtis niekada nekėlė abejonių“, – socialiniame tinkle „X“ rašė K. Kallas.
„Kremlius nutildė nepritariančiuosius, uždraudė vienintelę įregistruotą partiją, kuri prieštaravo jo karui Ukrainoje, ir neįsileido tarptautinių rinkimų stebėtojų. Rusijoje liko tik demokratijos fasadas“, – teigė ji.
K. Kallas teigė „pasiūliusi priemones prieš tuos, kurie padeda rengti šiuos fiktyvius rinkimus okupuotose Ukrainos teritorijose“.
ES dėl karo Ukrainoje jau yra pritaikiusi sankcijas maždaug 3 tūkst. pareigūnų ir subjektų, įskaitant V. Putiną.









