Jos teigimu, tokia situacija gali pastatyti JAV prezidentą prieš sudėtingą pasirinkimą – arba susitaikyti su Rusijos laimėjimais, arba svarstyti branduolinio ginklo panaudojimą. Tai reikštų strateginę dilemą, kurią Jungtinės Valstijos būtų sukūrusios pačios.
Autorė perspėja, kad pastaraisiais mėnesiais mažėjantis JAV karinis buvimas Europoje kelia pavojų. Šią savaitę Pentagonas informavo NATO apie planus sumažinti pajėgas, kurias Vašingtonas galėtų greitai permesti į Europą krizės atveju, pavyzdžiui, jei Rusija užpultų Aljanso teritoriją.
C.Wallander nuomone, tai silpnina dešimtmečius kurtą atgrasymo sistemą ir mažina stabilumą Europoje.
„Trumpo administracijos požiūris skatina Rusiją tikrinti NATO pranašumą eskalacijos srityje. Amerikos pajėgų mažinimas silpnina šį pranašumą ir mažina atgrasymo poveikį. Ilgainiui tai gali pastatyti JAV prezidentą prieš nemalonų pasirinkimą – atsitraukti arba rizikuoti branduoliniu konfliktu“, – rašo ji.
Kodėl svarbus JAV pasiryžimas ginti Europą
Autorė aiškina, kad branduolinis ginklas yra aukščiausia konflikto eskalacijos pakopa, tačiau žemesnėse pakopose svarbų vaidmenį atlieka tikslūs tolimojo nuotolio smūgiai.
Būtent todėl, anot jos, JAV turi išlaikyti karines pajėgas Europoje. Pasak C.Wallander, Maskva labiausiai baiminasi amerikiečių gebėjimo vykdyti itin tikslius smūgius dideliais atstumais iš oro, sausumos ir jūros.
Rusija turi būti įsitikinusi, kad tokie smūgiai būtų suduoti iš karto prasidėjus karui su NATO, nelaukiant, kol Europos šalys vienos bandys atremti puolimą.
Pasak autorės, JAV karinės operacijos Serbijoje, Afganistane ir Irake parodė Amerikos kariuomenės gebėjimą dominuoti mūšio lauke. Būtent tai yra vienas svarbiausių veiksnių, stabdančių Rusiją nuo konflikto su NATO.
Rusija vis dar ruošiasi galimam konfliktui su NATO
C.Wallander taip pat pažymi, kad po 2014 metų Krymo aneksijos Vakarų analitikai svarstė scenarijų, pagal kurį Rusija galėtų mėginti destabilizuoti Baltijos šalis ir pasinaudoti tuo kaip pretekstu intervencijai.
Tačiau, jos teigimu, Rusijos kariuomenė jau tada suprato, kad JAV pasaulinės logistikos ir karinio reagavimo galimybės greičiausiai pasmerktų tokį planą nesėkmei.
Autorė mano, kad ir šiandien Rusija vengia konflikto su NATO ne dėl pajėgumų stokos, o dėl galimos JAV reakcijos.
Ji pažymi, kad dalis pažangiausių Rusijos pajėgų – oro pajėgos, raketų kompleksai, sparnuotosios, balistinės ir hipergarsinės raketos – iki šiol nebuvo visiškai panaudotos kare prieš Ukrainą ir išlieka rezervu galimam susidūrimui su NATO.
Tačiau Rusijos pasitikėjimas savimi auga, nes amerikiečių pajėgų mažinimas Europoje siunčia signalą apie mažesnį JAV įsitraukimą į žemyno gynybą.
