Sekite 15min Google
Kadyrovas nenori aukoti čečėnų vardan „rusiško pasaulio“
„Kad ir kokie būtų Maskvos interesai Ukrainoje, mes esame be galo toli nuo jų“, – teigė leidinio pašnekovas. „The Economist“ jo vardo neatskleidžia, tačiau apibūdina kaip „žinomą čečėną, artimą respublikos vadovybei“. Pasak šaltinio, nors R.Kadyrovas giriasi savo, kaip „Putino pėstininko“, vaidmeniu, jis „puikiai supranta situaciją“ ir nenori aukoti respublikos gyventojų.
Viešai R.Kadyrovas balandžio pabaigoje, susitikime su Vladimiru Putinu, tvirtino, kad Čečėnija parengė ir į karą išsiuntė daugiau nei 70 tūkstančių karių. Likus dviem savaitėms iki šio susitikimo respublikos vyriausybės pirmininkas Magomedas Daudovas raportavo R.Kadyrovui, kad nuo karo pradžios į frontą iš Čečėnijos išvyko 70 880 žmonių. Šis skaičius atitinka 9 proc. viso respublikos vyrų populiacijos ir galėtų būti aukščiausias rodiklis tarp visų Rusijos regionų, pažymi „The Economist“.
Tačiau žuvusių respublikos gyventojų skaičius neatspindi tokio čečėnų įsitraukimo į karą masto. Liepos 10 d. duomenimis, remiantis „Mediazonos“ informacija, patvirtinta 540 čečėnų mirčių – tai sudaro 0,2 proc. visų Rusijos nuostolių, nors Čečėnijai tenka 1,1 proc. Rusijos gyventojų, rašo „The Economist“.
„Achmat“ būryje – čečėnų tik ketvirtadalis
Tai aiškinama savanorių verbavimu į „čečėniškus“ padalinius iš kitų regionų. Prasidėjus karui Ukrainoje, Čečėnijoje buvo įkurtas savanorių „specialiosios paskirties būrys „Achmat“, į kurį savanoriai renkami iš visos Rusijos. „Achmat“ vadas Aptas Alaudinovas praėjusių metų gegužę pripažino, kad tarp padalinio karių čečėnai sudaro tik ketvirtadalį.
R.Kadyrovui, kuris mainais už lojalumą įgijo daugiau valdžios nei bet kuris kitas Rusijos gubernatorius, faktiškai pavyko išvengti priverstinės mobilizacijos į karą, teigiama publikacijoje. Tai leido jam paversti karą sau naudingu, stiprinant savo, kaip „tautos tėvo“, ginančio savo kraštiečius, įvaizdį, rašo „The Economist“.
Čečėnijos gyventojams, dalyvaujantiems kare „Achmat“ specialiosios paskirties būrio sudėtyje, „liepta ne pernelyg uoliai stengtis ir saugoti save“, sakė su Čečėnijos vadovybe susijęs šaltinis. Rusijos prokarinėje aplinkoje „Achmat“ pradėtas vadinti „TikTok kariuomene“ dėl toli nuo fronto filmuotų vaizdo įrašų, vaizduojančių čečėnų padalinio dalyvavimą kautynėse, pastebi portalas „Agentstvo“.
Čečėnai turi ypatingų priežasčių nepalankiai žiūrėti į karą – respublikos gyventojai, vyresni nei 35 metų, prisimena bombardavimus ir „valymo“ operacijas, lydimas masinių žudynių, kurias Rusijos kariuomenė vykdė Čečėnijoje gerokai anksčiau, nei panašius nusikaltimus ėmė daryti dabartinio karo Ukrainoje metu, teigiama publikacijoje.
