Sekite 15min Google„JAV prezidentai užsienio lyderių paprastai laukia Baltuosiuose rūmuose. Tai retas gestas, rodantis, kad vizitui suteikiama išskirtinė svarba. Paskutinis toks atvejis – 2015-ieji, kai Barackas Obama Andrews bazėje pasitiko popiežių Pranciškų. Įdomi istorinė paralelė ir 1959-ieji, kai Dwightas Eisenhoweris pasveikino Nikitą Chruščiovą [Vladimiras Putinas – ne Vašingtone ir ne valstybinio vizito metu – vizualiai panašiai pasitiktas dar pernai], – sako analitikas.
Raudonas kilimas, salvės, karinis orkestras, virš bazės praskridę bombonešiai B-1, šalia išrikiuoti naikintuvai F-22 ir F-16 – pompastikos netrūko. Ji lydės visą vizitą.
„Tai patogi simbolika ir Pekinui. Vidaus auditorijai galima rodyti, kad Kinijos vadovą JAV prezidentas sutinka su aukščiausio lygio ceremonijomis. Kitaip tariant, Kinija pateikiama ne kaip eilinis partneris, o kaip valstybė, su kuria JAV vienintele kalba kaip su lygiaverte pasauline galia. Klausimas, ar praktiniai rezultatai prilygs šiam vaizdiniui“, – klausia L. Kojala.
JAV muitų tarifas kiniškoms prekėms šiuo metu yra apie 23 proc.
Dar prieš D. Trumpui ir Xi Jinpingui susitinkant JAV ir Kinija pratęsė prekybos paliaubas dviem mėnesiams – iki sausio 10-osios.
„Įdomu tai, kad, pasak JAV iždo sekretoriaus Scotto Bessento, Kinija pasiūlė kalbėtis ir apie platesnį ekonominį susitarimą. Bet realus JAV muitų tarifas kiniškoms prekėms šiuo metu yra apie 23 proc. – gerokai didesnis, nei prieš D. Trumpo antrąją kadenciją. O ankstesni susitarimai dar nėra iki galo įgyvendinti. Gegužę Kinija įsipareigojo pirkti daugiau amerikietiškos žemės ūkio produkcijos, patvirtino 200 „Boeing“ lėktuvų pirkimą ir žadėjo spręsti retųjų žemių bei kitų kritinių mineralų tiekimo problemas. JAV sako, kad dalis šių įsipareigojimų juda per lėtai“, -pastebi analitikas.
Pasak jo, dirbtinis intelektas – strateginis klausimas. JAV pasiūlė sukurti mechanizmą, pagal kurį šalys viena kitą informuotų apie rimtus DI incidentus ar pavojus. Bet technologinė konkurencija išliks aštri.
Jautrus klausimas – ginklai Taivanui
Vienas jautriausių susitikimo klausimų – JAV ginklų pardavimas Taivanui. D. Trumpas jau patvirtino rekordinį maždaug 11 mlrd. JAV dolerių paketą, tačiau dar apie 14 mlrd. dolerių vertės ginklų paketas yra pristabdytas. Pats D. Trumpas jį yra pavadinęs derybiniu svertu. Xi Jinpingas dabar siekia ne tik naujų pardavimų stabdymo – Pekinas norėtų, kad būtų ribojami ir jau sutarti tiekimai.
Narkotiko fentanilio klausimas
2025 m. JAV nuo narkotikų perdozavimo mirė beveik 70 tūkst. žmonių, iš jų apie 44,5 tūkst. mirčių buvo susijusios su opioidais. D. Trumpas fentanilį tiesiogiai susiejo su Kinija ir prekybos politika. 2025 m. jis dėl fentanilio srautų įvedė papildomą 10 proc. muitą visoms Kinijos prekėms, vėliau jį padidino iki 20 proc.
Kai Pekinas pažadėjo griežčiau kontroliuoti cheminių medžiagų, naudojamų fentanilio gamybai, eksportą, muitas buvo sumažintas atgal iki 10 proc. Prieš pat Xi Jinpingo vizitą Kinija sugriežtino dar dviejų cheminių medžiagų, kurios gali būti naudojamos fentanilio gamybai, eksportą. Pekinas rodo, kad šioje srityje yra pasirengęs bendradarbiauti, pastebi L. Kojala.
Iranas ir Ukraina
Pasak jo, JAV norėtų, kad Kinija pasinaudotų savo ekonomine įtaka Teheranui, tačiau Pekinas priešinasi amerikietiškų sankcijų politikai ir nenori tapti JAV spaudimo Irano atžvilgiu dalimi. Tai yra viena iš JAV ir Kinijos geopolitinės konkurencijos iliustracijų.
„Ukrainos tema veikiausiai apskritai liks paraštėse, nors D. Trumpas turės ir naujų argumentų – pvz., Lindsey Grahamo sankcijų įstatymą, kuris atriša rankas įvesti papildomas prekybinio spaudimo priemones Kinijai“, – apibendrino L. Kojala.
