Kaip praneša agentūra „Reuters“, Irako valstybinė įmonė „Somo“ atšaukė trijų „Lukoil“ išgautos naftos siuntų, priklausančių jos daliai Vakarų Kurnos-2 telkinyje, siuntimą, motyvuodama nuogąstavimais dėl JAV ir Jungtinės Karalystės sankcijų.
Bendrovė „Lukoil“ valdo 75 proc. šio telkinio, kurio pajėgumas siekia 480 000 barelių per parą, akcijų, o likusi dalis priklauso Irako „North Oil Company“.
Šaltinių teigimu, kroviniai turėjo būti vežami lapkričio 11, 18 ir 26 d.
Nebesutinka dirbti laivų brokeriai
Ženevoje įsikūręs „Lukoil“ prekybos padalinys „Litasco“ susiduria su sunkumais nuomojant laivus, nes Didžiosios Britanijos laivų brokeriai atsisako dirbti su bendrove. Be to, „Litasco“ dėl sankcijų sumažino darbuotojų skaičių.
Problemos su degalinėmis Suomijoje
Suomijoje, kur „Lukoil“ priklauso degalinių tinklas „Teboil“, Rusijos bendrovė susidūrė su bankų atsisakymu aptarnauti jos veiklą. Dėl to artimiausiomis savaitėmis darbo gali netekti apie tūkstantis „Teboil“ degalinių darbuotojų ir operatorių.
„Lukoil“ užsienio naftos imperijai priklauso naftos perdirbimo gamyklos Bulgarijoje, Rumunijoje ir Nyderlanduose, degalinių tinklas Europos Sąjungoje, taip pat gamyklos Azerbaidžane, Kazachstane, Uzbekistane, Irake, Egipte ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Lotynų Amerikoje, Vakarų ir Centrinėje Afrikoje.
Visą šį turtą į juodąjį sąrašą įtraukė JAV iždo departamentas, kuris davė „Lukoil“ mėnesį laiko jo atsikratyti, o jos partneriams – mėnesį laiko užbaigti visus sandorius.
Dėl sankcijų ir priverstinio pardavimo „Lukoil“ gali prarasti 15-17 proc. visos angliavandenilių gavybos: „Alfa Bank“ skaičiavimais, užsienyje ji išgauna 6,5 proc. naftos ir beveik pusę dujų. Užsienio naftos perdirbimo gamyklos „Lukoil“ tiekia ketvirtadalį visų savo perdirbimo apimčių. Užsienio turto praradimas „gali turėti didelės įtakos „Lukoil“ finansiniams rezultatams“, perspėjo „Alfa Bank“.
Anksčiau pranešta, kad Briuselis pareiškė, jog JAV sankcijos didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms gali turėti neigiamų pasekmių kai kurioms ES šalims, tačiau Europos Komisija yra pasirengusi jas paremti.
Oficiali Europos Komisijos atstovė Anna Kaisa Itkonen pažymėjo, kad galiojančiuose ES teisės aktuose numatytos degalų atsargos 90 dienų, ir pažymėjo, kad Europos Komisija palaiko ryšius su šalimis, kurias gali paveikti JAV sankcijos.
Tuo pat metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas nusprendė daryti spaudimą Berlynui. Vašingtonas nustatė šešių mėnesių terminą, per kurį Berlynas turi išspręsti klausimą dėl Rusijos naftos milžinės „Rosneft“ turto Vokietijoje nuosavybės teisių, kad jam laikinai nebūtų taikomos naujos JAV sankcijos. JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija Vokietijos kolegoms pranešė, kad svarsto galimybę suteikti Vokietijos įmonei „Rosneft“ („Rosneft Deutschland“) ribotą bendrąją licenciją, kuri negali būti pratęsta.
Šiomis aplinkybėmis Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris pareiškė, kad D.Trumpui įvedus sankcijas Rusijos naftos sektoriui, Ukrainos perspektyvos pamažu gerėja.
Turtą užsienyje nori parduoti bendrovei „Gunvor Group“
Savo ruožtu Rusijos bendrovė „Lukoil“ paskelbė ketinanti parduoti savo turtą užsienyje po to, kai JAV įvedė sankcijas. „Lukoil“ teigė, kad turtą parduos remdamasi JAV Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuro išduotu leidimu nutraukti veiklą.
Bendrovė pridūrė, kad prireikus planuoja kreiptis dėl licencijos pratęsimo, kad užtikrintų sklandžią savo tarptautinio turto veiklą.
Galiausiai „Lukoil“ rado pirkėją savo tarptautiniam turtui ir sutiko jį parduoti energijos išteklių prekybos bendrovei „Gunvor Group“. Bendrovė priėmė „Gunvor“ pasiūlymą pirkti „Lukoil International GmbH“ ir įsipareigojo nebesiderėti su kitais potencialiais pirkėjais. Sandorį dar turi patvirtinti JAV Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuras (OFAC), reikia gauti kitus būtinus leidimus.
Pažymėtina, kad „Gunvor“ jau seniai palaiko ryšius su Rusija. Vienam iš jos įkūrėjų Genadijui Timčenkai 2014 m., po Krymo aneksijos, buvo taikomos JAV sankcijos. Tuomet JAV valdžios institucijos teigė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas investavo į „Gunvor“, tačiau bendrovė tai paneigė. Dabar didelė „Gunvor“ dalis priklauso kitam jos įkūrėjui Torbjornui Tornqvistui, kuris taip pat yra jos generalinis direktorius.
