Pažymima, kad šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimus, kad Europos šalys prisiimtų didesnę atsakomybę už savo saugumą.
Jo administracija paragino karinį aljansą, kuriame ilgą laiką dominavo Jungtinės Valstijos, paversti „Europos vadovaujama NATO“.
Pasak dviejų diplomatų, Vašingtonas perduos NATO Neapolio vadavietės, kuri orientuojasi į Aljanso pietus, vadovavimą Italijai, o Norfolko vadavietės Virdžinijoje, orientuotos į šiaurę, vadovavimą Jungtinei Karalystei (JK). Šiuo metu joms vadovauja amerikiečių admirolai.
Tačiau, pasak šaltinių, Jungtinės Valstijos perims trijų vadaviečių, kurios hierarchijoje yra šiek tiek žemiau, bet yra labai atsakingos už operacijas, – Jungtinės oro pajėgų vadavietės, Jungtinės jūrų vadavietės ir Jungtinės sausumos pajėgų vadavietės – kontrolę.
Paklaustas apie planuojamus pokyčius, NATO atstovas spaudai teigė, kad sąjungininkai susitarė dėl naujo vyresniųjų karininkų pareigų pasiskirstymo NATO vadovavimo struktūroje, kurioje Europos sąjungininkai, įskaitant naujausias NATO nares, atliks svarbesnį vaidmenį Aljanso karinėje vadovybėje.
Anot „Reuters" šaltinio, šis sprendimas susijęs su „būsimų rotacijų planavimu“ ir kad išsamesnė informacija bus pateikta tinkamu laiku.
Užtruks kelis mėnesius
Apie šiuos pokyčius pirmasis pranešė Prancūzijos leidinys „La Lettre“, o jiems įgyvendinti greičiausiai prireiks kelių mėnesių, naujienų agentūrai AFP paaiškino NATO diplomatai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga.
„Tai geras naštos perskirstymo praktikoje ženklas“, – teigė vienas iš diplomatų.
NATO vadovavimo pozicijų pertvarkymas vyksta Vašingtonui pareiškus, kad jis gali sumažinti savo gynybinį buvimą Europoje, kad sutelktų dėmesį į kitas grėsmes, pavyzdžiui, Kiniją.
Tačiau Vašingtonas vis tiek išliks centrine ašimi, nes kontroliuos pagrindines NATO oro, sausumos ir jūrų vadavietes bei išlaikys vyriausiojo sąjungininkų pajėgų Europoje vado postą.
Europos šalys jau padidino karinius biudžetus reaguodamos į Rusijos invaziją į Ukrainą ir praėjusiais metais susitarė padidinti NATO gynybos išlaidų tikslą.
D.Trumpas privertė suabejoti Jungtinių Valstijų kaip NATO sąjungininkės patikimumu ir praėjusį mėnesį savo pareiškimais dėl Grenlandijos įstūmė Aljansą į krizę.
Tačiau JAV ambasadorius NATO Matthew Whitakeris pirmadienį atskirai tvirtino, kad JAV lyderis siekia sustiprinti, o ne „išardyti“ NATO, versdamas Europą pasitempti.
„Mes stengiamės padaryti NATO stipresnę, o ne pasitraukti ar atmesti NATO, bet priversti ją veikti taip, kaip buvo numatyta – kaip 32 stiprių ir pajėgių sąjungininkių aljansą“, – sakė M.Whitakeris.
Sausio 21 d. „Reuters“ taip pat pranešė, kad Jungtinės Valstijos planuoja sumažinti keliuose svarbiausiuose NATO vadavietėse dislokuoto personalo skaičių.
-
Lenkijos karinis strategas – apie Europos gynybą be JAV ir ar Baltijos šalims reikia bijoti greito Rusijos puolimo
-
Baigiant galioti JAV ir Rusijos branduolinei sutarčiai, NATO ragina laikytis santūrumo
-
Suomijos prezidentas griežtai pasisakė apie Donaldą Trumpą
-
„Didžioji dalis Europos stebi su siaubu“: Amerika sureagavo į kritiką
-
Tarptautinėje žiniasklaidoje – dėmesys Ruginienės komentarams apie NATO
Metų pradžioje D.Trumpas tradiciškai pareiškė, kad „išgelbėjo NATO“, nes privertė valstybes nares gynybai skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Aš esu tas, kuris išgelbėjo NATO. Aš esu tas, kuris privertė jas mokėti 5,5 proc. BVP. Buvo 2 proc., ir jie nemokėjo... Jūs neturėtumėte NATO, jei aš nebūčiau prezidentas“, – pabrėžė JAV lyderis.
