Pašnekovų teigimu, ginklų tiekimo vėlavimas turės įtakos kelioms Europos šalims. Nurodoma, kad pirmiausia tai palies Baltijos šalis ir Skandinavijos valstybes. Tačiau konkrečios su tuo susidursiančios šalys nebuvo įvardytos. Dalis jų ribojasi su Rusija, todėl, pasak šaltinių, tai pernelyg jautri informacija.
Vėluojantys ginklų tiekimai paveiks įvairių rūšių šaudmenų tiekimą, įskaitant tuos, kurie gali būti naudojami ir puolimo, ir gynybos tikslais, paaiškino šaltiniai. Kai kuriuos iš šių ginklų Europos šalys įsigijo pagal Užsienio karinių pardavimų (angl. Foreign Military Sales, FMS) programą, tačiau jie dar nebuvo pristatyti.
„Šie vėlavimai rodo, kad karas prieš Iraną, prasidėjęs vasario 28 d. JAV ir Izraelio oro antskrydžiais, sekina kai kurių svarbiausių JAV ginklų ir šaudmenų atsargas. Europos pareigūnai skundžiasi, kad dėl vėlavimo jie atsidūrė sudėtingoje padėtyje“, – pabrėžiama straipsnyje.
Prieš karą su Iranu JAV pradėjo tuštinti milijardų dolerių vertės ginklų atsargas, įskaitant artilerijos sistemas, šaudmenis ir prieštankines raketas, nes 2022 m. Rusija įsiveržė į Ukrainą, o 2023 m. pabaigoje Izraelis pradėjo karines operacijas Gazos Ruože.
JAV pareigūnai tvirtina, kad ginklai JAV reikalingi karui Artimuosiuose Rytuose, ir žeria Europos šalims kaltinimus, jog šios neprisideda prie pastangų atblokuoti Hormuzo sąsiaurį.
Įsiplieskus karui Artimuosiuose Rytuose, atsakydamas į smūgius Iranas į Persijos įlankos valstybes paleido šimtus balistinių raketų ir bepiločių orlaivių. Dauguma jų buvo perimtos, pasitelkus PAC-3 „Patriot“ perėmimo raketas. Ukrainai šios raketos gyvybiškai svarbios: jos padeda apsaugoti šalies energetikos ir karinę infrastruktūrą nuo Rusijos balistinių raketų.
Šią savaitę paskelbta, kad pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos Japonija sušvelnins savo gynybos pramonės eksporto taisykles. Toks Tokijo žingsnis padės Vakarų šalims sumažinti priklausomybę nuo Jungtinių Valstijų.
Žiniasklaidos pranešimuose nurodoma, kad kelios šalys, įskaitant Filipinus ir Lenkiją, jau pareiškė susidomėjimą japoniškais ginklais.
Tuo tarpu Pentagonas kreipėsi į automobilių gamintojus su pasiūlymu gaminti ginklus. Derybos vyko su tokių bendrovių kaip „General Motors“ ir „Ford Motor“ aukščiausio lygio vadovais.

