Vieno iš jų teigimu, Rusijos vadovas nepamiršo savo troškimo pilnai okupuoti Donbasą, nepaisant to, kad Rusijos puolimo tempai smarkiai sulėtėjo, o 2026 m. Rusija net prarado užkariautą teritoriją.
Tolimojo nuotolio smūgiai, kuriuos suduoda Ukrainos dronai, jau pasiekia taikinius už Uralo ir sukėlė didžiausią istorijoje degalų krizę Rusijoje. Tačiau, kaip pažymima straipsnyje, net tai nepakeitė V.Putino užmojų.
„Principo klausimas“
Donbaso užėmimą jis laiko „principo klausimu“, nurodė vienas iš „Reuters“ šaltinių, reguliariai susitinkantis su V.Putinu. Kito šaltinio teigimu, eskalacija tikėtina artimiausiais mėnesiais.
Pasak „Reuters“ pašnekovų, V.Putino patarėjų grupė siūlė sustabdyti karą palei fronto liniją. Anksčiau Rusijos prezidentas buvo įspėtas apie sunkumus, susijusius su biudžetu, ekonomika ir bankų sistema: valstybės ižde susidarė 6 trilijonų rublių deficitas, bendrasis vidaus produktas (BVP) metus pradėjo smukimu pirmą kartą nuo 2023 m., o kredito įstaigos susiduria su nemokumo banga, įskaitant paskolas, išduotas karinei gamybai.
Tačiau V.Putinas atmetė raginimus siekti teritorinių kompromisų su Kyjivu, teigė „Reuters“ šaltinis. Kitas agentūros pašnekovas pabrėžė, kad Kremliaus šeimininkas vis dar tiki, jog jo armija netrukus užims Donbasą.
Vakarų karinių analitikų nuomone, karo veiksmų eskalavimas gali pareikalauti iš Kremliaus naujos masinės mobilizacijos, pridūrė „Reuters“.
Liepos mėnesį vadinamuosiuose karinių tinklaraštininkų kanaluose ėmė sklisti gandai apie galimą priverstinę 1,2 milijono žmonių mobilizaciją. Jų teigimu, tariamai mobilizacija gali įvykti spalio mėnesį, po rinkimų į Valstybės Dūmą, ir, pasak jų, sprendimą palydės išvykimo į kaimynines šalis apribojimai.
Birželio pradžioje pranešimas apie „iš esmės priimtą“ sprendimą dėl mobilizacijos pasirodė Valstybės Dūmos deputato Andrejaus Guruliovo „Telegram“ kanale. Vėliau jis pareiškė, kad kanalas buvo nulaužtas, o pranešimą paskelbė „priešai“.
Panašu, kad D.Trumpo raginimai siekti taikos V.Putino neveikia: šios savaitės pradžioje JAV prezidentas pareiškė, kad V.Putinas nori taikos, o konflikto Ukrainoje sprendimas „artimesnis, nei atrodo“. Tačiau liepos 4 d. per pokalbį telefonu su JAV prezidentu V.Putinas tvirtino, kad Rusija užims likusius 20 proc. Donbaso teritorijos, kurios armija, jau penktus karo metus, vis dar nekontroliuoja.
Taikinys – 30 didžiausių Ukrainos centrų
Galimas Rusijos veiksmų eskalavimas gali apimti 30 didžiausių Ukrainos pramonės centrų, įskaitant plieno liejimo kombinatą ir uostą Odesoje, sunaikinimą, birželio 29 d. savo straipsnyje propagandiniame laikraštyje „Kommersant“ rašė buvęs Rusijos gynybos ministerijos pareigūnas Andrejus Ilnickis.
Kitas etapas, A.Ilnickio nuomone, galėtų būti ataka prieš NATO bazes Baltijos šalyse ir Rumunijoje, taip pat smūgiai Europos gamykloms, gaminančias tolimųjų nuotolių dronus ir raketas Ukrainai.
-
Naujas skandalas Ukrainoje: minia apvertė ir sudaužė mobilizacijos pareigūnų automobilį
-
Zelenskis pasidalijo liepsnojančios Rusijos vaizdais: „Kiekviena diena ten turi atnešti karo jausmą“
-
Kremlius užsipuolė Ameriką dėl Ukrainos smūgių
-
Ukraina „šienauja“ Rusijos laivus: per naktį smogė 14-ai naujų
-
Ukrainos atakos padarė įspūdį Trumpui: štai ką pažadėjo
Rusija gali bandyti sukelti įtampą su NATO vykdydama pavienius išpuolius – tokius kaip neseniai įvykęs drono smūgis Rumunijoje, mano Jackas Watlingas, Didžiosios Britanijos Karališkojo jungtinių tarnybų instituto (RUSI) ekspertas.
„Rusai nesieks karo su NATO. Tačiau toks žingsnis gali būti panaudotas siekiant suskaldyti NATO dėl to, kaip reaguoti“, – pažymėjo jis. Be to, padidėjusi įtampa su Aljansu gali tapti politiniu pateisinimu V.Putinui mobilizuoti kariuomenę, išskyrė ekspertas.
