Reformų partija turi surinkusi beveik 10 proc. daugiau balsų už premjero Juri Rato Centro partiją.
Suskaičiavus balsus iš 83 proc. rinkimų apylinkių paaiškėjo, kad buvusios europarlamentarės Kajos Kallas vadovaujama Reformų partija surinko 30,3 proc. balsų, už Centro partiją balsavo 20,9 proc. rinkėjų, o kraštutiniai dešinieji EKRE surinko 17,5 proc. balsų.
Per ankstesnius parlamento rinkimus 2015-aisiais rinkėjai buvo menkiau aktyvūs, pažymima pranešime.
Per išankstinį balsavimą savo balsus atidavė beveik 40 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių, dauguma jų balsavo internetu.
Į 101-ą mandatą pretenduoja 1099 kandidatai iš 10-es partijų, taip pat 15 nepriklausomų kandidatų. Partijos turi peržengti minimalų 5 proc. balsų slenkstį. Prognozuojama, kad į parlamentą turėtų patekti penkios arba šešios partijos.
Sociologinių tyrimų bendrovės „Kantar Emor“ atliktų rinkėjų apklausų duomenimis, kiek daugiau kaip ketvirtadalį balsų turėtų surinkti dešinioji Reformų partija, o jos tradicinė varžovė – Centro partija – beveik ketvirtadalį. Po jų šįkart seka gyventojų pajamų bei akcizų mokesčių mažinimo pažadus žėrusi ir prieš imigrantus griežtai pasisakanti kraštutinių dešiniųjų partija EKRE, kuri gali sulaukti kiek daugiau nei šeštadalio rinkėjų palaikymo.
Centro partija, kurią tradiciškai palaiko rusų mažuma, žadėjo didinti pensijas, koreguoti pajamų mokestį ir įmonių pelno mokesčio sistemą, kad padidėtų valstybinės pajamos.
Tuo tarpu verslui palanki Reformų partija atmeta progresinių mokesčių sistemos idėją ir nori didinti neapmokestinamą pajamų dydį bei sumažinti nedarbo draudimo įmokas, kad tai paskatintų darbo vietų kūrimą.
