Likus keturioms dienoms iki Kneseto rinkimų pagal įstatymą privalu paskelbti paskutiniuosius viešosios nuomonės apklausos rezultatus. Penktadienį paviešinti rezultatai B.Netanyahu turėjo tapti galvos skausmu. Savo perrinkimu, regis, jis tvirtai tikėjo, tačiau dešiniųjų ir religingų žydų bloko turėta persvara itin stipriai sumenko.
Paskutinės minutės apklausos, kurias paskelbė pagrindiniai dienraščiai „Haaretz“ ir „Yedioth Ahronoth“, rodo, kad konservatoriai Knesete gali tikėtis 63 iš 120 vietų. Tai prasčiausi rezultatai per vienuolika rinkimų kampanijos savaičių. Prognozuojama, kad B.Netanyahu partija „Likud“, kuri spalį susijungė su dešiniųjų partija „Izraelis mūsų namai“, gaus 32 vietas – daug mažiau nei tikėtasi dar praėjusią savaitę.
B.Netanyahu bėda ta, kad konfliktas su Palestina ir Irano branduolinės programos pavojus Izraelio gyventojus jaudina mažiau nei ekonomikos krizė.
Priežastis – netikėta konkurencija iš dešinės. Buvęs B.Netanyahu vyriausybės ministras Naftalo Bennettas, naujakurių judėjimo Vakarų krante ir Rytų Jeruzalėje politinis lyderis, lapkritį tapo nedidelės religinės partijos „Žydų gimtinė“ vadovu. Apklausų duomenimis, Knesete po rinkimų jis turėtų turėti nuo 12 iki 14 vietų ir galėtų suformuoti trečią pagal dydį frakciją.
Socialdemokratų grįžimas
Kaip viena rinkimų nugalėtojų matoma ir Socialdemokratų darbininkų partija. Su nauju charizmatišku lenkų kilmės pirmininku Schelly Jachumowitcziumi ir į socialines problemas orientuota rinkimų kampanija, ši partija išniro iš šešėlio. Prognozuojama, kad ji gali gauti 17 vietų.
Opozicijos lyderė, teisininkė Tzipi Livni, kuri su „Kadima“ partija per praėjusius rinkimus galėjo pagauti daugiau balsų nei B.Netanyahu (tačiau netapo nė vienos koalicijos nare), į rinkimus žengia su nauja centristine partija „Hatnuah“.
Kartu su liberalia „Jesch Atid“ („Ateitis yra“) partija į Knesetą veržiasi ir šią partiją tik pernai įkūręs garsus televizijos laidų vedėjas, aktorius Yairas Lapidas. T.Livni ir J.Lapidas pranešė, kad tam tikromis aplinkybėmis jie sutiktų su B.Netanyahu sudaryti koaliciją. Tačiau Sch. Jachimowitczius tai kategoriškai atmetė.
Daug neapsisprendusiųjų
 |
| Scanpix nuotr./Benjaminas Netanyahu |
15 proc. apklaustųjų nurodė, jog dar nežino, kam atiduos savo balsą, tad antradienį, 21 val., uždarius rinkiminių apylinkių duris, rezultatus stebėti bus tikrai įdomu. Pirmieji apklausų rezultatai rodo, kad B.Netanyahu 5,5 mln. rinkėjų teisę turinčiame Izraelyje bus apdovanotas už griežtą poziciją prieš palestiniečius ir Iraną ir kartu bus nubaustas už tai, kad gyvenimas jo valdymo metu pabrango.
B.Netanyahu bėda ta, kad konfliktas su Palestina ir Irano branduolinės programos pavojus Izraelio gyventojus jaudina mažiau nei ekonomikos krizė. „Haaretz“ laikraščio surengtoje apklausoje, 47 proc. dalyvių teigė, kad tai yra opiausia šalies problema.
Įsiutę dėl socialinių problemų šalyje, 2011 metų vasarą į gatves išėjo šimtai tūkstančių žmonių. Mėnesius Tel Avivo ir Jeruzalės centre stovėjo protestuotojų palapinės. Gyventojai reikalavo prieinamo būsto, mažesnių mokesčių, geresnių mokyklų, universitetų, sveikatos priežiūros.
Viena iš penkių šeimų Izraelyje gyvena žemiau skurdo ribos, atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų toks didelis, kokio nėra jokioje kitoje pramoninėje šalyje. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis siekia apie 1 800 eurų, tačiau didžiąją jo dalį praryja butų nuoma. Kuklus trijų kambarių butas Jeruzalėje kainuoja daugiau nei 1 000 eurų per mėnesį.
Dešimtys partijų
Antradienį vykstančiuose rinkimuose kaunasi 34 partijos, dauguma jų turi nemenkus šansus praverti parlamento duris. Izraelyje balsavime partijos turi perkopti vos dviejų procentų barjerą. Analitikai jau seniai kritikuoja, kad toks žemas barjeras yra kliūtis formuojant stabilią vyriausybę ir sėkmingai valdant šalį.
Nelengva buvo B.Netanyahu besibaigianti kadencija, kurioje jis turėjo derintis prie 14 koalicijos partnerių pageidavimų. Jo kabineto, kurį sudaro net 30 ministrų ir devyni viceministrai, nariai vis blokuodavo šaliai skubiai reikalingų ekonominių reformų įgyvendinimą. Tai vieni, tai kiti partneriai priešinosi privilegijų, kurios paliestų jų rinkėjus, apribojimui.
Izraelio biudžeto deficitas pernai siekė apie 8 mlrd. eurų ir, nepaisant ekonomikos augimo, yra dvigubai didesnis nei planuota.
Pernai spalį, kuomet koalicijos partneriams taip ir nepavyko susitarti dėl šalies biudžeto, šalyje paskelbti pirmalaikiai rinkimai. Rezultatai rodo, kad į Knesetą gali patekti dar daugiau mažų partijų, o atsižvelgiant į skirtingus interesus, su jomis dėl būtinų taupymo priemonių susitarti gali būti dar sunkiau.
