Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas save pristatė kaip Europos Sąjungos (ES) paramos Ukrainai kritiką, dažnai vilkindamas arba prieštaraudamas pagalbos paketams ir sankcijoms.
Vengrija bloke veikia ne tiek kaip įprasta sąjungininkė, kiek kaip kolektyvinių sprendimų stabdis, ypač klausimais, kuriems reikia vienbalsiškumo.
Šis vaidmuo suteikė Budapeštui neproporcingai didelę svarbą. Nors Vengrija nėra pagrindinė karinė ar ekonominė veikėja šiame konflikte, jos gebėjimas lėtinti ES sprendimų priėmimą padarė ją strategiškai svarbia tiek Briuseliui, tiek Maskvai.
V.Orbano rinkimų kampanijos žinutės atspindi šią poziciją. Jis rinkimus įrėmina kaip pasirinkimą tarp „taikos ir karo“, teigdamas, kad gilesnis įsitraukimas į Ukrainą gali sukelti konflikto eskalaciją.
Toks rėminimas, nors ir skirtas vidaus rinkėjams, taip pat atkartoja Maskvos skleidžiamus naratyvus, kuriuose konfliktas dažnai vaizduojamas kaip Vakarų perteklinio kišimosi, o ne Rusijos agresijos pasekmė.
Ukrainai šių rinkimų svarba yra aiški.
Volodymyras Dubovykas, Odesos Mechnikovo nacionalinio universiteto Tarptautinių studijų centro direktorius, interviu, duotame „Forbes“, sakė: „Orbano pralaimėjimas neabejotinai būtų naudingas Ukrainai. Jo užsitęsusi premjerystė buvo nuolatinis neigiamų santykių su Ukraina laikotarpis.“
Taip pat jis pridūrė, kad V.Orbno „artumas su Putinu“ jau seniai kelia susirūpinimą Kyjive ir karo metu tapo dar aktualesnis.
Retorika sugriežtėjo
V.Orbano retorika Ukrainos atžvilgiu pastaraisiais mėnesiais sugriežtėjo – tai pokytis, kuris, atrodo, bent iš dalies yra nulemtas vidaus politinių sumetimų.
Cristianas Terhesas, Europos Parlamento narys, sakė: „Vis labiau priešiška Orbano retorika Ukrainos atžvilgiu pirmiausia tarnauja vidaus politiniam tikslui – siekiama perkelti kaltę dėl prastos Vengrijos ekonomikos būklės ant išorinio veikėjo.“
C.Terhesas taip pat teigė, kad Vengrijos pozicionavimas turėjo platesnių strateginių pasekmių.
„Jo vadinamoji „taikos misijos" retorika maskuoja Vengrijos kliudymą ES sankcijoms Rusijai ir karinei pagalbai Ukrainai, – sakė jis, pridurdamas, kad tokios pozicijos galiausiai naudingos Maskvai. – Ukraina liks Vengrijos kaimynė, o jos silpninimas jos poreikių metu yra Orbano sprendimas, kuris turės ilgalaikių politinių, strateginių ir moralinių pasekmių.“
Orbano pralaimėjimas neabejotinai būtų naudingas Ukrainai.
Egzistuoja ribos, kiek toli V.Orbanas gali eskaluoti šį konfliktą.
Vengrijos analitikas Szabolcsas Panyi „Forbes“ žurnalistui sakė: „Kalbant apie Vengrijos ir Ukrainos santykius, Ukrainos galimybės eskaluoti ir imtis atsakomųjų veiksmų yra kur kas didesnės, įskaitant spaudimo svertus, tokius kaip dujų ir naftos tranzitas per šalį.“
Kitaip tariant, nors Vengrija gali blokuoti sprendimus ES iš vidaus, dvišaliuose santykiuose su Kyjivu ji nebūtinai yra stipresnėje padėtyje.
Derino pozicijas su Maskva
Pastaruoju metu pasirodę pranešimai dar labiau sustiprino įspūdį apie glaudžius Budapešto ir Maskvos ryšius.
Pasak „Politico“, Rusijos vyriausybės parengti dokumentai apibūdina anksčiau neatskleistą 12 punktų planą plėsti Vengrijos ir Rusijos bendradarbiavimą įvairiose srityse – įskaitant energetiką, prekybą ir kultūrą – po 2025 metų gruodį Maskvoje įvykusio susitikimo.
Šį dėmesį dar labiau padidino balandžio 8 dieną paskelbtas tiriamosios žurnalistikos konsorciumo „VSquare“, „Frontstory“, „Delfi Estonia“, „The Insider“ ir ICJK tyrimas.
Pagal šį bendrą tyrimą, Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjartas turėjo pakartotinius pokalbius su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergeju Lavrovu, kurių metu jis esą dalijosi informacija apie ES diskusijas dėl Ukrainos ir kai kuriais atvejais siūlė perduoti vidinius ES dokumentus.
Įrašai, apimantys 2023–2025 metų laikotarpio pokalbius, rodo, kad Vengrija derino pozicijas su Maskva Ukrainos klausimais, įskaitant Ukrainos stojimą į ES.
P.Szijjartas šiuos kaltinimus atmetė, vadindamas įrašus „užsienio žvalgybos kišimosi“ rezultatu ir kaltindamas išorės veikėjus bandymu paveikti Vengrijos rinkimus.
Prarastų stiprų sąjungininką
Rusijai Vengrijos vaidmuo ES ir NATO turi praktinę reikšmę.
Sprendimams dėl sankcijų, finansavimo ir stojimo procesų dažnai reikia konsensuso, todėl net mažesnės valstybės gali juos atidėti arba sušvelninti.
Vengrija derino pozicijas su Maskva Ukrainos klausimais.
Kaip sakė C.Terhesas, jei V.Orbanas netektų valdžios, Rusija prarastų svarbų sąjungininką tiek ES, tiek NATO. Vengrija veikė kaip veto žaidėja, lėtindama arba blokuodama sprendimus, kurie būtų nepalankūs Vladimiro Putino strateginiams interesams.
V.Orbanas atmeta kritiką dėl savo politikos Rusijos atžvilgiu, teigdamas, kad Vengrijos pozicija grindžiama nacionaliniais interesais, ypač energetinio saugumo užtikrinimu ir vengimu tiesiogiai įsitraukti į konfliktą.
Naujausios apklausos rodo, kad V.Orbano užsienio politika gali vis labiau neatitikti dalies Vengrijos visuomenės nuomonės.
Balandžio 9 dieną paskelbta Europos užsienio santykių tarybos apklausa, paremta „Stratega Research“ ir „Mandate Research“ tyrimais, atlikta tarp 1 001 respondentų, atskleidė, kad 68 proc. apklaustųjų norėtų, jog kita Vengrijos vyriausybė laikytųsi kitokio požiūrio į ES.
Taip pat nustatyta, kad 47 proc. respondentų nepasitiki V.Orbanu.
Pašalintų trintį
V.Orbano pagrindinis varžovas rinkimuose Peteris Magyaras atstovauja kitokiam politiniam požiūriui, tačiau tai nėra visiškas strateginis posūkis. P.Magyaras savo kampaniją grindžia kovos su korupcija žinute ir vidaus reformomis, o ne užsienio politika.
Kaip pažymėjo Volodymyras Dubovykas, P.Magyaras yra „ne ES ar Ukrainos statytinis“, tačiau jo išrinkimas vis tiek „sudarytų pertrūkio ir galimybių lango“ situaciją Vengrijos ir Ukrainos santykiams.
Magyaras yra pirmo lygio kampanijų vykdytojas, tačiau tai nereiškia, kad jis gerai valdytų šalį.
Šis skirtumas yra svarbus.
Vyriausybės pasikeitimas Budapešte automatiškai nepaverstų Vengrijos pagrindine Ukrainos rėmėja. Tačiau jis galėtų pašalinti nuolatinį trinties šaltinį ES sprendimų priėmime ir sumažintų Maskvos galimybes remtis vidiniais susiskaldymais Vakarų institucijose.
Tačiau Vengrijos rinkimų sistema apsunkina prognozes. Jos struktūra istoriškai buvo palanki pirmaujančiai partijai, leidžiant „Fidesz“ paversti palyginti nedidelius balsų skirtumus didele parlamentine dauguma. Tai reiškia, kad net artima kova gali baigtis dar viena V.Orbano vyriausybe.
Erika Schlager, buvusi JAV Helsinkio komisijos narė, sakė: „Neįtikėtinai iškreipta ir nesubalansuota Vengrijos rinkimų sistema gali lemti rezultatą, kai „Fidesz“ laimi mažumą balsų, bet vis tiek gali sudaryti vyriausybę.“
Ji pažymėjo, kad rezultatą gali lemti daugybė veiksnių, įskaitant rinkėjų aktyvumą ir „iššvaistytų“ balsų paskirstymą pagal Vengrijos rinkimų taisykles.
E.Schlager pridūrė, kad nors P.Magyaras tapo stipriu varžovu, klausimų dėl jo valdymo išlieka.
„Magyaras yra pirmo lygio kampanijų vykdytojas, tačiau tai nereiškia, kad jis gerai valdytų šalį. Mes vis dar mažai žinome apie jo politiką ar tai, kiek – jei iš viso – jis siekia vėl demokratizuoti šalį“, – sakė ji.
Rinkimų Vengrijoje pasekmės
Europai rinkimų Vengrijoje pasekmės yra aiškios.
Jei V.Orbanas išliks valdžioje, ES greičiausiai ir toliau turės derinti savo sprendimus su valstybe nare, kuri yra pasirengusi blokuoti arba vilkinti kolektyvinius veiksmus Ukrainos klausimu.
Jei jis pralaimės, vienas nuosekliausių vidinių apribojimų Europos politikai Rusijos atžvilgiu gali pradėti silpnėti.
Bet kuris iš šių scenarijų turės pasekmių, jaučiamų gerokai už Vengrijos ribų.
