Jau kelis dešimtmečius JAV bando sustabdyti Šiaurės Korėjos branduolinę programą, baudžia ją sankcijomis dėl raketų bandymų, grasina naujais suvaržymais, tačiau dabartinis Kim Jong Uno režimas ne tik nesustoja, tačiau įgauna vis didesnį pagreitį.
Šiais metais Pchenjanas atliko du branduolinių bombų bandymus, kuriais parodė, kad raketą Šiaurės Korėja gali paleisti tiek iš povandeninio laivo, tiek iš sausumos. Šalis stengiasi praplėsti raketų galingumą ir padidinti atstumą, kurį jos gali skristi. Jau dabar Kim Jong Uno režimas gali arba yra bent jau arti to, kad galėtų atakuoti ir sunaikinti kurį nors JAV miestą.
Kadenciją baigiantis JAV prezidentas Barackas Obama Šiaurės Korėjos atžvilgiu laikėsi „strateginės kantrybės“ krypties: buvo tikima, kad Amerikos pusėje yra laikas, o Šiaurės Korėja, suvaržyta sankcijų, išgyvenanti nekokius ekonominius laikus ir prarandanti tarptautinę įtaką, bet kada gali sugriūti, imti vidinių reformų arba siekti susitarimo.
Visgi tokia politika jau kurį laiką nebuvo veiksminga ir negalėjo atnešti jokių dividendų. Panašu, kad dabar Šiaurės Korėja atsidūrė tokioje situacijoje, kuomet ji gali imti šantažuoti JAV grasindama savo branduoliniais ginklais.
Artimiausi keli mėnesiai bus itin pavojingi, mano J.Everadas. Pasak jo, Šiaurės Korėja suvokia, kad nesvarbu, kas laimės lapkričio 8-osios JAV prezidento rinkimus. Bet kuriuo atveju vyks politinės valdžios perėmimas ir JAV ryžtingai nereaguos į bet kokias provokacijas.
Kim Jong Uno režimas taip pat žino, kad JAV ir Kinijos santykiai šiuo metu nėra patys geriausi, tad Šiaurės Korėjai tai teikia vilčių – galbūt po dar vienos Pchenjano provokacijos Kinija nesiryžtų leistų pasmerkti Šiaurės Korėjos Jungtinių Tautų Saugumo taryboje. Bent kuriam laikui iš tarptautinės politikos arenos iškrenta ir Pietų Korėja, kurią šiuo metu krečia politinis skandalas, susijęs su šalies prezidente.
Šiuo metu Šiaurės Korėjai susiklostė palankios aplinkybės pasiruošti dar vienam branduolinės bombos bandymui, o taip pat galime tikėtis daugiau raketų bandymų.
Šiais metais Pchenjanas atliko du branduolinių bombų bandymus.
J.Everadas mano, kad artėjant JAV prezidento arba prezidentės inauguracijai Šiaurės Korėja gali įsidrąsinti ir jaustis pakankamai stipriai, kad reikalautų JAV pasirašyti taikos sutartį ir nutraukti kasmetines JAV ir Pietų Korėjos karines pratybas. Jei JAV su tuo nesutiktų, galima tikėtis, kad Šiaurės Korėja galėtų imtis didesnių provokacijų, o neatmestina ir reali branduolinio ginklo panaudojimo galimybė.
Ateityje Šiaurės Korėja tikisi perimti pusiasalio kontrolę į savo rankas, suvienyti Korėjas, o tam būtina iš Pietų Korėjos pašalinti JAV kariuomenę ir jos paramą partnerei. Tam gali pasitarnauti grasinimai Kim Jong Uno turimomis branduolinių ginklų galvutėmis.
Šiaurės Korėją tyrinėjantys ekspertai sutinka, kad šiuo metu nėra nė vienos išeities iš šios situacijos. Ir būsimasis JAV prezidentas ar prezidentė greitai susidurs su politiniais pasirinkimais, kurie nebus viliojantys. Visgi nieko nedaryti Šiaurės Korėjos atžvilgiu tiesiog negalima.
