Sekite 15min Google
Remiantis oficialiais duomenimis, Europos Parlamento narys Siegfriedas Muresanas (Zigfridas Murešanas) surinko tik 182 iš 233 balsų, kurių reikėjo jo vyriausybei patvirtinti.
Tai padidina pirmalaikių rinkimų tikimybę, tačiau proeuropietiškas prezidentas Nicusoras Danas (Nikušoras Danas) yra įspėjęs, kad tai neišspręstų krizės, su kuria susiduria ši Rytų Europos šalis.
Keturių partijų proeuropietiška koalicinė vyriausybė žlugo gegužę, kai valdančiojoje daugumoje buvę socialdemokratai kartu su opozicine kraštutine dešine nuvertė liberalų ministrą pirmininką Ilie Bolojaną (Iliję Bolodžaną).
Nuo tada prezidentas į premjero postą jau buvo pasiūlęs tris kandidatus, įskaitant S. Muresaną, tačiau nė vienam iš jų nepavyko suformuoti vyriausybės.
„Reformų darbotvarkė“
Trijų buvusios koalicijos partijų remtas 45-erių S. Muresanas buvo žadėjęs proeuropietišką ministrų kabinetą su „ambicinga reformų darbotvarke“.
Trečiadienį prasidėjus parlamento plenariniam posėdžiui, S. Muresanas teigė, kad įstatymų leidėjams reikia pasirinkti tarp „Rumunijos, kuri žengia į priekį, ir tos, kuri stovi vietoje“, tarp „reformų ir status quo išsaugojimo“.
Tačiau analitikai yra sakę, kad S. Muresano šansai menki, nes centro kairiojo sparno Socialdemokratų partija (PSD), didžiausia partija šioje Rytų Europos šalyje, atsisakė jį remti ir reikalauja premjero posto sau.
Pagrindinė kraštutinių dešiniųjų partija „Aljansas už rumunų vienybę“ (AUR) taip pat pareiškė, kad nebalsuos už S. Muresaną.
„Nepaisydami visų grasinimų, nebalsuosime už šią marionetinę vyriausybę“, – trečiadienį prieš balsavimą parlamente sakė AUR lyderis George Simionas (Džordžė Simionas).
AUR pirmavo dviejose pastarojo meto apklausose: vienoje jos palaikymas siekė beveik 40 proc., o kitoje – 36 procentus.
Dabartinė krizė kilo, kai PSD, parlamente turinti 129 vietas, dėl I. Bolojano įvestų taupymo priemonių pasitraukė iš valdančiosios koalicijos ir suvienijo jėgas su kraštutiniais dešiniaisiais, siekdama jo nušalinimo.
Prezidentas N. Danas apkaltino partijas, kad jos demonstruoja „didesnį susirūpinimą rinkimų reikalais ir gerokai mažesnį – nacionaliniais interesais“.
Stiprėjanti kraštutinė dešinė
Stiprėjanti kraštutinė dešinė, turinti maždaug trečdalį parlamento vietų, yra pagrasinusi N. Danui apkalta, jei atsiradus sąlygoms jis nepaskelbs pirmalaikių rinkimų.
Rumunija – su Ukraina besiribojanti Europos Sąjungos (ES) ir NATO narė – pirmalaikių rinkimų nėra rengusi nuo pat komunizmo žlugimo 1989-aisiais.
Politikos analitikas Cristianas Pirvulescu (Kristianas Pirvulesku) naujienų agentūrai AFP sakė manąs, kad N. Danas galiausiai pasirinks dar kitą kandidatą į premjerus – galbūt technokratą, užuot griebęsis pirmalaikių rinkimų, kurie, jo prognozėmis, vėl lemtų susiskaldžiusį parlamentą, bet su dar labiau sustiprėjusia kraštutine dešine.
„Pirmalaikiai rinkimai reikštų, kad nuo jų paskelbimo dienos praeitų keturi mėnesiai, kol būtų galima suformuoti naują vyriausybę“, – AFP teigė C. Pirvulescu.
„Dėl politinio nestabilumo Rumunija atsidūrė labai sudėtingoje ekonominėje situacijoje. Keturi mėnesiai jau yra labai ilgas laikas“, – kalbėjo jis.
19 mln. gyventojų turinti šalis jau ne vieną mėnesį kovoja su didžiausiu viešojo sektoriaus deficitu ir infliacija ES.
Rugpjūtį kredito reitingų agentūros paskelbė, kad Rumunijos perspektyva išlieka neigiama, nes politinė krizė kelia pavojų, jog deficito mažinimo reformos praras pagreitį.
Su dideliu politiniu neapibrėžtumu Rumunija susiduria nuo 2024-ųjų gruodžio, kai prezidento rinkimų rezultatai buvo anuliuoti kilus įtarimams, jog Rusija kišosi į balsavimą kraštutinių dešiniųjų kandidato Calino Georgescu (Kelino Džordžesku) naudai.
2025-ųjų gegužę N. Danas laimėjo pakartotinius prezidento rinkimus, įveikęs AUR lyderį G. Simioną.
