Visai šalia įsikūrusios naftos perdirbimo gamyklos ir tanklaivių terminalai, todėl regionas vis dažniau tampa Ukrainos atakų Rusijoje taikiniu.
Ukrainos kariniai pareigūnai pabrėžia, kad smūgiuoja tik Rusijos karinę ir energetinę infrastruktūrą. Jų teigimu, dronai, nukritę civilinėse teritorijose, yra perimti priešlėktuvinės gynybos sistemų arba radioelektroninės kovos priemonių dar prieš jiems pasiekiant savo tikslus, dėstoma straipsnyje.
Dėl virš galvų zujančių dronų ir jūroje išsiliejusios naftos turistų skaičius, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 10,8 proc., žurnalistams sakė Dmitrijus Bogdanovas, Viešbučių Rusijos pietuose savininkų asociacijos „AMOS“ pirmininkas.
Panašu, kad galima grėsmė atbaidė ir žymiausią šio regiono poilsiautoją – Kremliaus šeimininką Vladimirą Putiną, kuris Sočyje turi oficialią rezidenciją bei prabangius rūmus, pastatytus jo asmeniniam naudojimui netoli Gelendžiko.
Kaip atkreipė dėmesį „Financial Times“, V.Putinas 2021 m., paskutiniais metais prieš pradėdamas plataus masto invaziją į Ukrainą, Sočyje lankėsi 24 kartus. Tačiau 2024 ir 2025 m. – tik du kartus, rodo Kremliaus oficialios naujienų svetainės duomenys. Paskutinį kartą jis pasirodė Sočyje praėjusių metų spalį ir nuo to laiko daugiausia leido laiką Maskvoje bei Sankt Peterburge, taip pat dar vienoje rezidencijoje prie Valdajaus ežero šiaurės Rusijoje.
Kitą mėnesį Rusijoje rengiami Valstybės Dūmos rinkimai. Savo ruožtu V.Putinas suaktyvino keliones po regionus, tačiau didžiąją jų dalį praleido į rytus nuo Uralo. Kitaip tariant, už Ukrainos dronų nuotolio ribų.
Tačiau eiliniai rusai ir toliau masiškai traukia prie jūros. Paplūdimiai ir pajūrio kavinės Juodosios jūros pakrantėje, kaip ir anksčiau, yra perpildyti. „Financial Times“ pažymėjo, kad tai išduoda, jog Rusija vis lengviau persipina kasdienis gyvenimas ir karas.
Sirenos kaukia po keletą kartų per dieną
Kaip pasakojo vienas vadybininkas iš Voronežo, birželį atvykęs į Sočį su savo ikimokyklinio amžiaus dukra, jis buvo susirūpinęs dėl užteršto vandens ir dronų atakų, todėl vengė jūros ir vietoje to maudėsi viešbučio baseine.
Kelionė, jo teigimu, buvo toli gražu ne ideali, tačiau Aleksejus neturėjo daug pasirinkimo: darbdavys dabar priskiriamas kariniam-pramoniniam kompleksui, jam, kaip ir vis didesniam skaičiui rusų, draudžiama išvykti iš šalies.
Turistinio laivo kapitonas Archipo-Osipovkoje, duodamas interviu „Fiinancial Times“, pažymėjo, kad iki šį mėnesį paplūdimyje įvykusio mirtino incidento „sirenos beveik niekada nesuįsijungdavo“; dabar jos kaukia „keletą kartų per dieną“.
Paplūdimyje poilsiautojai per pavojaus signalus daugiausia atrodo ramūs – nedaug kas ieško prieglobsčio, dėsto agentūra AP.
Vienų svečių namų savininkė Kabardince, dar viename Juodosios jūros kurorte Krasnodaro krašte, teigė, kad šios vasaros užsakymai pas ją tariamai išlieka praėjusių metų lygyje, o kai kurie žmonės „net neklausė, kaip čia reikalai“. Net po smūgio Archipo-Osipovkos paplūdimiui, jos teigimu, viešnagės atšauktos vos du kartus.
Daugiau nei pusė rusų nebuvo užsienyje
Naujausios apklausos rodo, kad daugiau kaip 65 proc. iš 146 milijonų Rusijos gyventojų niekada nebuvo užsienyje, o 30 proc. niekada neišvyko iš savo gimtojo regiono.
2022 m. Rusijai pradėjus invaziją, daugelis Vakarų šalių nustojo išduoti rusams turistines vizas, aviakompanijos sustabdė skrydžius, netgi tarptautiniai mokėjimai naudojant rusiškas korteles tapo neįmanomi.
Lieka vis mažiau alternatyvų
Dabar daugiau nei 80 proc. rusų kelionių sudaro vidaus turizmas, rodo „Ostrovok“ – vieno iš pagrindinių Rusijos atostogų užsakymų operatorių – duomenys. Krasnodaro kraštui tenka 11 proc. visų užsakymų. Tačiau šis pakrantės ruožas taip pat tapo magnetu Ukrainos dronams.
Novorosijskas – svarbiausias naftos eksporto uostas ir Kaspijos jūros konsorciumo naftotiekio galutinė stotelė, per kurią keliauja 80 proc. Kazachstano eksportuojamos naftos.
Kaimyninėje Tuapsėje yra viena iš didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, kurios didžiąją dalį pajėgumų Ukraina „išjungė" dar pavasarį. Smūgiai taip pat sukėlė du didelius naftos išsiliejimus, kurių dėmės jūroje matomos net palydovinėse nuotraukose.
Paplūdimiai Anapoje – sovietinės eros kurorte, kurio sekliame pakrantės ruože išrikiuotos vasaros stovyklos, – buvo uždaryti po to, kai 2024 m. Azovo jūroje nuskendo naftos tanklaivis.
Savanoriai padėjo valyti pakrantę, kuri vėl buvo atidaryta tik birželį, kai valdžia atvežė šimtus tūkstančių tonų naujo smėlio. Tačiau aplinkosaugininkai baiminasi, kad po juo vis dar gali būti mazuto.
Išsiliejimai ir dronų atakos ne tik įvarė baimės, bet ir tapo smūgiu vietos turizmui. Kai kurie viešbučiai užfiksavo rezervacijų sumažėjimą iki 20 proc., o bilietų į Sočį – pagrindinį oro uostą, aptarnaujantį Rusijos Juodosios jūros kurortus – rezervacijos, remiantis asmeniu, turinčiu prieigą prie didžiausios Rusijos atostogų rezervavimo platformos duomenų, sumažėjo 40 proc. palyginti su praėjusiais metais.
Savo ruožtu okupuotame Kryme dėl nuolatinio Ukrainos apšaudymo, degalai, vanduo ir elektra normuojami pagal nepaprastosios padėties taisykles. Žurnalistai pabrėžė, kad rusams, ieškantiems atostogų prie jūros, lieka vis mažiau alternatyvų.
