Nors praeitą savaitę JAV spaudė Ukrainą sutikti iki ketvirtadienio Padėkos dienos, savaitgalį Vašingtono retorika tapo švelnesnė – Donaldas Trumpas pareiškė, kad tai „nėra galutinis pasiūlymas Ukrainai“.
Po dienos JAV specialusis pasiuntinys Ukrainoje generolas Keithas Kelloggas televizijai „Fox News“ sakė, kad „taikos planas“ yra „nebaigtas darbas“ ir kad yra daugybė klausimų, kuriuos šalys turi išsiaiškinti.
Anot jo, Jungtinės Valstijos nenori, kad pasikartotų Budapešto memorandumas arba Minsko susitarimai – Rusijai palankūs susitarimai, kuriais Ukrainai buvo suteiktos neaiškios saugumo garantijos mainais į Ukrainos branduolinį nusiginklavimą 1994 m., ir 2015 m. nepavykęs paliaubų protokolas, kuris buvo labai palankus Rusijai ir atitinkamai lėmė plataus masto invaziją 2022 m.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio po lapkričio 23 d. Ženevoje įvykusių JAV, Ukrainos ir Europos susitikimų pareiškė, kad taikos planas yra „gyvas, kvėpuojantis dokumentas“, kuris kasdien keičiasi dėl naujų duomenų.
– Sakykite, kaip jums iš šalies atrodo derybų procesas Ženevoje? Ar galime tikėtis proveržio?
– Nors Jungtinių Valstijų ir Ukrainos atstovai tvirtino, kad buvo pasiektas „didelis proveržis“, mes iš tikrųjų nežinome, kas buvo nutarta. Visame šiame procese pirmiausiai reikėtų atkreipti dėmesį į galimą tolesnę įvykių eigą.
Rusija ne kartą yra įvardijusi savo tikslus, todėl man yra sunkiai įsivaizduojama, kad šiomis aplinkybėmis būtų galima priversti Rusiją sėsti prie derybų stalo, kurios privestų prie vienokio ar kitokio ugnies nutraukimo. Jau nekalbant apie taiką. Manau, kad ši situaciją tam prielaidų nesuteikia.
– Kodėl taip manote?
