„Ketinimas sustabdyti derybas apie naują partnerystės susitarimą verčia apgailestauti“, – sakoma ministerijos pareiškime.
Tačiau Rusijos nuolatinis atstovas prie ES Vladimiras Čižovas neatmetė galimybės, kad Maskvos ir Europos Sąjungos derybos dėl naujo didelio susitarimo bus tęsiamos.
„Derybos jau prasidėjo, jų pirmasis ratas įvyko liepos 4 dieną. Kitas ratas numatomas rugsėjo 16 dieną. Galimas dalykas, kad derybos vyks, kaip ir buvo numatyta“, – sakė jis antradienį žurnalistams per tiesioginį tiltą iš Briuselio.
V.Čižovas priminė, kad derybos dėl naujos didelės Rusijos ir ES sutarties negalėjo prasidėti dvejus metus.
„Tai buvo susiję su ES vidaus problemomis, kurias reikėjo sureguliuoti su kai kuriomis Europos Sąjungos narėmis. Tada parodėme gana daug kantrybės, mes pasiryžę laikytis šios kantrybės ir šiandien“, – pabrėžė Rusijos diplomatas.
Jis pažymėjo, kad Rusija įvykdė Medvedevo-Sarkozy susitarimo šešių punktų planą.
Tuo tarpu, pasak V.Čižovo, „plano ketvirtasis punktas numato Gruzijos kariuomenės išvedimą į nuolatinio dislokavimo vietas, bet mes neturime informacijos, kad šį punktą Gruzija įvykdė“.
Nesutinka su deklaracija
Rusija nesutinka su keliais pirmadienį Briuselyje vykusio ES vadovų susitikimo deklaracijos teiginiais, konkrečiai dėl to, kad Maskva neproporcingai reagavo į Gruzijos agresiją prieš Pietų Osetiją.
„Suprantama, negalime sutikti su virtine konstatavimų dėl Rusijos susitikimo baigiamojoje deklaracijoje, tarp jų su teiginiu, kad mes neproporcingai reagavome į Gruzijos agresiją“, – sakoma URM komentare, išplatintame Maskvoje antradienį dėl ES susitikimo sprendimo.
„Beje, taip ir nepateiktas Tbilisio veiksmų atitinkamas vertinimas, lygiai kaip ir veiksmų tų, kurie tiekė ginklus į Gruziją, pažeisdami ESBO ir ES taisykles“, – pareiškė Rusijos URM vadovas.
Sankcijų prašė mažuma
Rusijos užsienio reikalų ministerija mano, kad pagrindinė pirmadienį vykusio ES susitikimo išdava yra tai, kad tik mažuma bloko šalių ragino imtis sankcijų Rusijai.
„Tačiau svarbiausia, kad jų buvo mažuma, o dauguma ES valstybių laikėsi atsakingo požiūrio, patvirtino partnerystės su Rusija kursą, gerai suvokdamos, kokią reikšmę turi savitarpiškai naudingas bendradarbiavimas, kurį plėtojant nemažai pasiekta pastaraisiais metais“, – sakoma Rusijos URM komentare, išplatintame Maskvoje antradienį dėl ES šalių vadovų neeilinio posėdžio sprendimo.
Rusijos URM nurodė, kad „ES susitikimas vyko gana nuspėjamai, nes dar iki jo netrūko Europos politikų pareiškimų“.
„Neapsieita be kai kurių šalių raginimo įvesti sankcijas Rusijai ir įšaldyti santykius, mėginimų smerkti mūsų politiką nesąžiningai iškraipant faktus dėl žinomų įvykių Kaukaze“, – pažymima komentare.
ES nuogąstauja dėl Kaukazo
ES lyderiai, nuogąstaudami dėl krizės Gruzijoje padarinių visam Kaukazo regionui, per neeilinį susitikimą Briuselyje nusprendė suaktyvinti santykius su kaimynėmis Rytuose.
Kaip pranešama pirmadienį vykusio viršūnių susitikimo baigiamajame pareiškime, „ES mano, jog kaip niekada anksčiau, būtina remti regioninį bendradarbiavimą ir stiprinti santykius, kuriuos ji palaiko su rytinėmis kaimynėmis".
„Konkrečiai tai bus daroma įgyvendinant geros kaimynystės politiką, plėtojant „Juodosios jūros sinergiją" naują ES politinę strategiją dėl Juodosios jūros regiono šalių ir įgyvendinant „Rytų partnerystę" projektą, numatantį įsteigti ES regioninio bendradarbiavimo forumą su Ukraina, Moldova, Gruzija, Azerbaidžanu ir Armėnija, taip pat ekspertų lygiu su Baltarusija, kurią per ES lyderių susitikimą numatoma patvirtinti 2009 metų kovą, – pažymima dokumente.
Europos Komisija turės parengti atitinkamus siūlymus.
