Rusija penktadienį paskelbė apie Vokietijos, Lenkijos ir Švedijos diplomatų išsiuntimą per retą Maskvoje vykusį ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo susitikimą.
Trijų užsienio diplomatų paskelbimas nepageidaujamais asmenimis buvo „tam tikrų diplomatinių atstovybių Maskvoje veiksmų neteisėtų neramumų fone pasekmė“, pirmadienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Jis pridūrė, kad Rusija „aiškiai parodė, jog neketina to toleruoti“.
Sausį dešimtys tūkstančių rusų du savaitgalius iš eilės protestavo prieš prezidento Vladimiro Putino 20 metų trunkantį valdymą ir reikalavo paleisti opozicionierių Aleksejų Navalną – valstybės vadovo garsiausią kritiką, kuris praėjusią savaitę buvo nuteistas kalėti beveik trejus metus.
J.Borrellis pareiškė sužinojęs apie diplomatų išsiuntimą per susitikimą su S.Lavrovu ir „griežtai pasmerkė“ tokį sprendimą.
Iš pradžių J.Borrellis teigė, kad Briuselis neturi planų artimiausiu metu paskelbti Rusijai sankcijų.
Tačiau sugrįžęs buvęs Ispanijos užsienio reikalų ministras pareiškė, jog Rusija atmetė konstruktyvų dialogą su ES ir kad Europa turi „nubrėžti pasekmes“, įskaitant galimas naujas sankcijas.
„Rusija buvo ir tebėra suinteresuota gaivinti Maskvos ir Briuselio santykius“, – pirmadienį pažymėjo D.Peskovas ir pridūrė, kad Maskva neinicijavo ryšių „žlugimo“.
Anksčiau pirmadienį vienas Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas pareiškė šalies naujienų agentūroms, kad Maskva „nustebo“ sužinojusi apie vėliausius J.Borrellio komentarus, nes jie „smarkiai kontrastuoja“ su jo pareiškimais, padarytais per spaudos konferenciją Maskvoje.
Vakarų lyderiai pasmerkė diplomatų išsiuntimą, dar labiau paaštrindami dvišalius santykius, ir taip pablogėjusius po to, kai A.Navalnas buvo nuteistas kalėti dvejus metus ir aštuonis mėnesius už tai, kad pažeidė lygtinės bausmės sąlygas, kai gydėsi Vokietijoje po apnuodijimo.
J.Borrellis turi susitikti su 27 ES valstybių užsienio reikalų ministrais vasario 22 dieną ir aptarti galimybę įvesti Maskvai naujų sankcijų. Tokios priemonės Briuselis galėtų imtis tik sulaukęs vienbalsio Bendrijos narių palaikymo.
