„(…) šių šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos – red. past.) valdžia atsisako nutraukti savo neteisėtą politiką, visos pastangos išspręsti nesutarimus derybų būdu pasirodo esančios bevaisės. Dėl to mums, akivaizdu, teks perkelti savo pretenzijas į teisinę plotmę, kreipiantis į pagrindinę JT teisminę instituciją“, – pabrėžė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
Laikraštyje taip skelbiami neaišku kuo pagrįsti duomenys apie Rusijos piliečių ir tautiečių teisių pažeidimus užsienyje 2025 m. Anot statistikos, daugiausiai pažeidimų esą užfiksuota Ukrainoje, Jungtinėse Valstijose, Kanadoje, Baltijos šalyse, Lenkijoje, Moldovoje.
„Diskriminacinės priemonės tapo sąmoninga ir nuoseklia politika Europoje, skirta daryti spaudimą Rusijai“, – pabrėžė Rusijos prezidento tarybos pilietinės visuomenės plėtros ir žmogaus teisių klausimais narys Aleksandras Brodas.
Rusija kaltina Baltijos valstybes tariama kalbine diskriminacija, istorijos iškraipymu ir disidentų persekiojimu. Kaip pavyzdys pateikiama vieno aktyviausių Rusijos įtakos agentų Baltijos šalyse Aleksandro Gapenko byla. Jis Latvijoje buvo nuteistas dešimčiai metų laisvės atėmimo pagal kaltinimus, pareikštus po jo dalyvavimo Rusijos Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalių instituto konferencijoje.
Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, Rusija ketina iškelti A.Gapenko įkalinimo klausimą artėjančioje birželio–liepos mėn. vyksiančioje 62-ojoje Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos sesijoje.
Ministerija pažymėjo, kad jau bandė atkreipti dėmesį į šią problemą, kreipdamasi į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurą ir ESBO, tačiau neva nesulaukė reakcijos.
Rusijos užsienio reikalų ministerija ne kartą skundėsi tariama Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovybių rusofobija, o ministerijos oficiali atstovė Marija Zacharova apkaltino JAV ir Europos Sąjungą skatinant „Baltijos šalių antirusišką kampaniją“.
Anksčiau Valstybės Dūma ir Federacijos Taryba patvirtino įstatymą, kuris žymiai išplėtė Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino įgaliojimus naudoti ginkluotąsias pajėgas užsienyje.
Jis leidžia šalies vadovui pasitelkti kariuomenę „Rusijos Federacijos piliečių apsaugai“ tuo atveju, jei jie užsienyje būtų „suimti, sulaikyti, baudžiamai ar kitaip persekiojami“.
V.Putino įgaliojimų išplėtimas užfiksuotas po serijos NATO šalių įspėjimų, kad Kremlius ruošiasi karui su viena ar keliomis Europos šalimis.
Dezinformacijos kampanija
Lietuvos užsienio reikalų ministerija portalui 15min sakė, kad stebi jau seniai prasidėjusią ir šiuo metu ypač suaktyvėjusią šmeižikišką Rusijos kampaniją, kurios metu Lietuvai, taip pat Latvijai ir Estijai, reiškiamos pretenzijos ir kaltinimai dėl Tarptautinės konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo pažeidimo.
„Rusija įvairiomis formomis aktyviai tęsia savo šmeižto kampaniją, siekdama paskleisti melagingą naratyvą ir kaltinti Lietuvą ir kitas valstybes esą pažeidžiant prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus.
Tokios pretenzijos ir kaltinimai yra visiškai nepagrįsti ir vertintini kaip Rusijos melo ir dezinformacijos kampanija, kuria siekiama diskredituoti Baltijos valstybes, visų pirma, dėl jų aktyvios paramos Ukrainai siekiant atremti Rusijos tebesitęsiančią precedento neturinčią agresiją“, – nurodė Užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba.
Pabrėžiama, kad tuo tarpu pati Rusija jau daugiau kaip 4 metus nuolat šiurkščiai pažeidinėja Jungtinių Tautų Chartiją, kitas tarptautinės teisės normas, kasdien vykdo ne tik agresijos nusikaltimą, bet ir karo bei kitus pačius sunkiausius tarptautinius nusikaltimus Ukrainoje.
„Būtent Rusijos aukšto rango pareigūnams, įskaitant prezidentą Putiną, Tarptautinis baudžiamasis teismas yra išdavęs arešto orderius dėl įtariamų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, o Europos Taryboje yra steigiamas Specialusis tribunolas už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą“, – priminė ministerija.
Naujausi absurdiški Rusijos užsienio reikalų ministerijos grasinimai tęsia prieš Baltijos šalis nukreiptą Maskvos propagandos ir dezinformacijos aparato kampaniją.
Praėjusią savaitę Rusija įžūliai užsipuolė Baltijos šalis, o ypač Latviją, tariamai leidžiant Ukrainos ginkluotosios pajėgoms naudotis jų oro erdve bepiločių orlaivių atakoms prieš Rusiją rengti.
Rusijos Užsienio žvalgybos tarnyba (SVR) pranešė, neva Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis planuoja „naujus teroristinius smūgius Rusijos užnugariui“, o atakos bus rengiamos iš Baltijos šalių.
„Nepaisant to, kad Latvija baiminasi atsakomojo Maskvos smūgio, Kyjivas įtikino Rygą sutikti su tokia operacija (...) Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai jau išsiųsti į Latviją, kur jie buvo dislokuoti Adažių, Sėlos, Lielvardės, Daugpilio ir Jekabpilio karinėse bazėse“, – skelbiama viename iš propagandinių pranešimų.
Jame taip pat teigiama, neva „sprendimų priėmimo centrų koordinatės Latvijos teritorijoje yra gerai žinomos, o šalies narystė NATO neapsaugos teroristų bendrininkų nuo teisingo atpildo“.
Latvija šiuos teiginius kategoriškai paneigė, pavadindama juos melu ir dezinformacija.
Rusija praėjusią savaitę į Baltijos šalis ne tik nukreipė savo propagandinę retoriką, bet ir bandė pasėti paniką, priversdama reaguoti į dronų grėsmę. Oro pavojaus sirenos Latvijoje ir Lietuvoje skambėjo kelias dienas iš eilės, tuo tarpu Estija pranešė apie pirmąjį NATO oro policijos misijos naikintuvų numuštą droną.
Penktadienį Lietuvos užsienio reikalų ministerijos išplatintame pareiškime pabrėžiama, kad Šiaurės ir Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai kategoriškai atmeta tiesmukišką Rusijos dezinformacijos kampaniją ir melagingus teiginius.
„Griežtai smerkiame Rusijos grasinimus panaudoti jėgą prieš Latviją bei kitas valstybes regione.
Incidentai, susiję su dronais, įskrendančiais į NATO oro erdvę, yra tiesioginė neteisėto Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pasekmė. Šiaurės ir Baltijos šalys niekada neleido savo teritorijos ar oro erdvės naudoti taikiniams Rusijoje atakuoti“, – nurodoma pareiškime.
Jame taip pat pabrėžiama, kad Rusija siekia nukreipti dėmesį nuo savo neteisėto karo ir įbauginti NATO sąjungininkus.
