Pasak jų, iki gegužės vidurio Kremlius parengė planą, pagal kurį numatyta, kad kiekvienas Rusijos regionas turi išsiųsti tam tikrą skaičių armėnų, ir pareikalavo teikti ataskaitas apie jo įgyvendinimo eigą.
Armėnijos piliečiams draudžiama balsuoti iš užsienio
Be to, valdžios institucijų vertinimu, 100 tūkst. žmonių perkėlimui reikės maždaug 50 mln. JAV dolerių. Tokį sprendimą Maskva priėmė, nes Armėnijos piliečiams draudžiama balsuoti iš užsienio.
Tikslus žmonių, kuriuos Maskva galėtų nusiųsti į Armėniją, skaičius yra Vakarų žvalgybos bendruomenės diskusijų klausimas, tačiau armėnai reguliariai keliauja tarp šalių dešimtimis skrydžių, „Reuters“ sakė aukštas JAV pareigūnas.
Rusijoje gyvena 2 mln. armėnų
Iš viso Rusijoje gyvena daugiau kaip 2 mln. armėnų. Agentūros duomenimis, be rinkėjų perkėlimo, Rusija suintensyvino kampaniją internete, kuria siekiama dezinformuoti ir diskredituoti N.Pašiniano vyriausybę. Už tai atsakinga propagandinė grupė „Štorm-1516“, kuri Vakaruose platina klastotes ir anksčiau bandė paveikti JAV rinkimus.
Kremlius taip pat įtraukė „Socialinio projektavimo agentūrą“ į dezinformacijos kampaniją, kuria buvo siekiama pakirsti paramą Ukrainai Vakaruose. Agentūra „Reuters“ išnagrinėjo penkis šios organizacijos dokumentus, viename iš jų buvo siūloma sukurti žiniasklaidos priemonę „Jerevanas 1“, skirtą armėnų diasporai Rusijoje, siekiant sukurti neigiamą N.Pašiniano įvaizdį ir propaguoti idėjas, kad „Armėnija gali klestėti tik glaudžioje sąjungoje su Rusija ir jos globojama“.
Dokumentuose taip pat teigiama, kad Rusijoje gyvenantys armėnai gali suvaidinti lemiamą vaidmenį rinkimuose, jei „bus užtikrintas didelis jų aktyvumas“.
Ką Maskva nori matyti Armėnijos premjero poste
Maskva premjeru nori matyti Armėnijos milijardierių Samvelą Karapetianą, kuris yra suimtas po to, kai paragino nuversti vyriausybę, sakė „Reuters“ šaltiniai.
Tuo pat metu su agentūra kalbėjosi JAV pareigūnai, kurie išreiškė susirūpinimą dėl N.Pašiniano saugumo. Jie teigė, kad JAV oficialios agentūros, įskaitant CŽA, pastaraisiais metais padėjo Armėnijos premjerui, teikdamos informaciją apie galimas grėsmes.
Kada rinkimai
Rusijos valdžios institucijos padidino spaudimą Armėnijai prieš birželio 7 mėn. vyksiančius parlamento rinkimus. Maskva išreiškė nepasitenkinimą N.Pašiniano suartėjimu su ES ir uždraudė Jerevanui tiekti Rusijos rinkai apie 10 kategorijų prekių. Rusijos energetikos ministerijos vadovas Sergejus Civiliovas taip pat pagrasino nutraukti susitarimą dėl dujų, naftos produktų ir neapdorotų deimantų tiekimo į šalį, rašo „The Moscow Times“.
Savo ruožtu Vladimiras Putinas paragino Jerevaną nepamiršti Ukrainos likimo ir pareikalavo surengti referendumą dėl stojimo į ES ir išstojimo iš Eurazijos ekonominė sąjungos, kad būtų sudarytos sąlygos „švelnioms, protingoms ir abipusiai naudingoms skyryboms“.
