Rusija ir JAV turi savo planų: „Gresia nešvariu sandoriu“

Pašnekovų teigimu, šiose derybose dalyvavo Rusijos vadovo Vladimiro Putino patarėjas Kirilas Dmitrijevas ir JAV prezidento Donaldo Trumpo žentas Jaredas Kushneris.

Amerikiečių derybininkų komandai priklausantis J.Kushneris mano, kad verslo plėtra yra pagrindinis taikos atkūrimo elementas. Toks Vašingtono ir Maskvos susitarimas leistų JAV investuotojams gauti pelno iš energijos išteklių tiekimo Europai, pasibaigus karui.

Pažymima, kad K.Dmitrijevas ir J.Kushneris susitiko Niujorke pastarosiomis savaitėmis. Kaip teigė du šaltiniai, nėra aišku, kaip išsamiai jie aptarė klausimą dėl „Nord Stream“, tačiau šis klausimas tebėra darbotvarkėje.

„Nord Stream“ sprogimo vieta jūroje / Danish Armed Forces / SWNS / Danish Armed Forces / SWNS

„Bet kokius susitarimus Rusija turi sudaryti su DFC (JAV Tarptautine plėtros finansavimo korporacija) ir Finansų ministerija, ir jie turi būti naudingi JAV mokesčių mokėtojams bei įmonėms“, – teigė Baltųjų rūmų atstovas ir pridūrė, kad pastaruoju metu „jokių diskusijų dėl „Nord Stream“ nebuvo“.

Straipsnyje primenama, kad K.Dmitrijevas praėjusį mėnesį susitiko su JAV Energetikos ir Finansų ministerijų atstovais, kad aptartų galimas JAV ir Rusijos energetikos iniciatyvas.

„Lieka neaišku, kiek Vašingtonas suinteresuotas atnaujinti Rusijos dujų tiekimą į Vokietiją, kuri yra didžiausia energijos vartotoja Europoje“, – išskyrė „Reuters“.

O kaip dėl sankcijų?

Vienas amerikiečių pareigūnas pareiškė, kad, atsižvelgiant į esamas kliūtis, tokio susitarimo sudarymas vidutinės trukmės perspektyvoje yra mažai tikėtinas. Dujotiekiai „Nord Stream“ yra JAV ir ES sankcijų objektas, todėl bet koks jų veiklos atnaujinimas būtų neteisėtas.

Jaredas Kushneris / / AP

Vokietijos ekonomikos ir energetikos ministerijos atstovė taip pat pareiškė, kad „Nord Stream“ ir rusiškos dujos Europoje yra sankcijų taikiklyje. Be to, kaip pridūrė ji, Vokietija jau rado alternatyvius tiekimo šaltinius. Ji pažymėjo, kad dujotiekių veiklos atnaujinimui reikalingas vyriausybės pritarimas, o to jie nenori.

Nors derybos tarp Maskvos ir Vašingtono vyksta, Europa reiškia gilų nepasitikėjimą Rusijos motyvais. Kiek anksčiau penkių Europos žvalgybos tarnybų vadovai informavo, kad Rusija nenori greito karo pabaigos ir naudoja derybas su JAV, siekdama įgyvendinti savo verslo interesus.

Be kita ko, Rusijos santykiai su Vokietija, kuri yra viena iš didžiausių karinės pagalbos tiekėjų Ukrainai, šiuo metu yra žemiausiame lygyje. Vokietijos pareigūnai kaltina Rusiją sistemingai vykdant hibridinių atakų kampaniją.

„Gresia nešvariu sandoriu“

Kai kurie Vokietijos parlamentarai mano, kad verslo susitarimai sustiprins Maskvą, kol ji toliau vykdo karą prieš Ukrainą.

„Tai gresia tapti nešvariu sandoriu, kuris brangiai kainuos Europai. Amerikiečiai ir rusai dalinsis pelną“, – pabrėžė Bundestago narys Michaelas Kellneris, kuris po Rusijos invazijos į Ukrainą buvo atsakingas už Vokietijos energetikos politiką.

Nors Vokietijos koalicinė vyriausybė priešinasi dujotiekio veiklos atnaujinimui, tačiau partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), kurios populiarumas smarkiai išaugo, tokių tikslų turi.

Vladimiras Putinas ir Kirilas Dmitrijevas / IMAGO/Kristina Solovyova / IMAGO/SNA

„Reuters“ rašo, kad kitų metų pradžioje K.Dmitrijevas turėtų susitikti su AfD vadovybe, kad aptartų galimą Rusijos dujų pardavimo atnaujinimą.

Domina ir „Lukoil“

Agentūros šaltinių duomenimis, J.Kushneris ir K.Dmitrijevas taip pat aptarė įmonių grupės, konkrečiai naftos perdirbimo gamyklų ir degalinių Europoje bei kituose regionuose, priklausančių Rusijos energetikos bendrovei „Lukoil“, pardavimą.

Pasak pašnekovų, pagal šį planą konsorciumas, sudarytas iš federalinės investicijų agentūros DFC bei investuotojų iš Kataro ir Jungtinių Arabų Emyratų, įsigytų šiuos turtus, o JAV valdžia panaikintų sankcijas.

„Dėl „Lukoil“ Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris kartu su DFC derėjosi dėl didelės avansinės įmokos ir JAV dalies pelne“, – nurodė Baltųjų rūmų atstovas.