ES balandį pavyko užsitikrinti pažadus skirti 6 mlrd. JAV dolerių pagalbos reikmėms Sirijai, kur septintus metus vyksta pilietinis karas, jau nusinešęs per 330 tūkst. gyvybių.
ES organizuotoje konferencijoje, surengtoje Niujorke vykstančios Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijos kuluaruose, Rusijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad pagalba naudojama politinė priemonė daryti spaudimą Sirijos lyderiui Basharui al Assadui.
„Su pagalba susijusių klausimų politizavimas ir pareiškimai apie tai, jog reikėtų palaukti politinio proceso pabaigos yra nepriimtini“, – sakė Genadijus Gatilovas.
Europos pareigūnai tvirtina, kad pagalba Sirijai bus pradėta teikti tik tuomet, kai per JT vadovaujamas derybas bus sutarta dėl patikimos politinės pereigos karui užbaigti.
Tačiau G.Gatilovas teigė, kad pagalbos reikia dabar – „mokykloms, ligoninėms ir būtiniausiai infrastruktūrai atstatyti“.
Tačiau G.Gatilovas teigė, kad pagalbos reikia dabar – „mokykloms, ligoninėms ir būtiniausiai infrastruktūrai atstatyti“.
Jungtinė Karalystė pažymėjo, kad pagalba neturėtų tapti atlygiu B.al Assado režimui, o Prancūzija apkaltino Damaską, kad jis toliau blokuoja humanitarinės pagalbos teikimą.
Šių metų JT Generalinės Asamblėjos sesijos diplomatinėje darbotvarkėje karo Sirijoje tema liko antrame plane, nes pagrindinis dėmesys skirtas Šiaurės Korėjos ir Irano branduolinėms grėsmėms.
JT planuoja ateinantį mėnesį organizuoti naują taikos derybų tarp Sirijos opozicijos ir Damasko vyriausybės raundą. Ankstesnėse derybose jokios reikšmingos pažangos pasiekti nepavyko.
Ekspertai sako, kad susilpnėjus sukilėlių pozicijoms, Damasko režimas nebejaučia spaudimo derybose sutikti padaryti nuolaidų, ypač kalbant apie B.al Assado politinę ateitį.
