Sekite 15min Google
„Europa daro viską, ką gali, kad sutrukdytų taikos deryboms, kuriomis yra suinteresuota (Donaldo) Trumpo (Donaldo Trampo) administracija“, – sakė jis.
„Specialiosios karinės operacijos tikslai bus pasiekti, grėsmė Rusijos saugumui bus pašalinta ir sugrįš taikus gyvenimas. Tai įvyks bet kokiomis aplinkybėmis“, – pareiškė jis, pavartojęs Maskvos terminiją šiam konfliktui apibūdinti.
Kiek anksčiau šeštadienį su S. Lavrovu susitiko Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas (Johanas Vadefulas). Tai buvo pirmas toks susitikimas nuo tada, kai Maskva prieš daugiau nei ketverius metus pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą.
Derybos buvo surengtos tuo metu, kai įtampa tarp Berlyno ir Maskvos dar padidėjo: Vokietija apkaltino Rusiją organizavus bandymą surengti drono ataką prieš Leipcigo oro uostą ir abi šalys nurodė uždaryti po viena kitos konsulatą.
„J. Wadephulas paragino Rusijos Federaciją atsisakyti savo pavojingo eskalacijos Vokietijos, Europos ir NATO atžvilgiu kelio“, – sakė vokiečių diplomatas.
„Jis aiškiai pareiškė: tokie incidentai kaip neseniai įvykęs bandymas surengti išpuolį Leipcige ar kitos hibridinės atakos nesusilpnins Vokietijos pasiryžimo remti Ukrainą, kuri patiria puolimą“, – pažymėjo diplomatas.
S. Lavrovas su Vokietijos užsienio reikalų ministru paskutinį kartą buvo susitikęs 2022 metų sausį, kai tas pareigas ėjo Annalena Baerbock (Analena Bėrbok), o iki Rusijos pajėgų įsiveržimo į Ukrainą buvo likęs mažiau nei mėnuo.
Vokietija yra viena iš pagrindinių Kyjivo sąjungininkių, o santykiai tarp Maskvos ir Berlyno, kurie jau prieš invaziją į Ukrainą buvo įtempti, pastarosiomis dienomis dar labiau pablogėjo.
S. Lavrovas – ilgiausiai pareigas einantis Rusijos ministras ir vienas iš atviriausiai prieš Vakarus nusiteikusių Rusijos pareigūnų – neseniai apkaltino Vokietiją „vėl norint karo“.
Suintensyvėję Rusijos sabotažo veiksmai
Europos šalys, įskaitant Vokietiją, pastarosiomis dienomis skambino pavojaus varpais dėl, jų teigimu, suintensyvėjusių Rusijos sabotažo veiksmų jų teritorijoje.
Pasak vokiečių diplomato, žiniasklaidos atstovai nebuvo įleisti į šeštadienį surengtą susitikimą, kuriame vyravo Ukrainos tema.
„Vokietijos užsienio reikalų ministras pasmerkė Rusijos tęsiamą vis labiau tikslingą agresiją prieš Ukrainos civilius gyventojus. Šis bandymas didinti spaudimą niekaip nekeičia Rusijos nepakeliamos padėties: kiekvieną mėnesį dešimtys tūkstančių Rusijos karių žūsta beviltiškame pozicijų kare, o Rusijos ekonomika toliau griūva“, – sakė diplomatas.
Šeštadienio susitikimą inicijavo Berlynas ir jis tęsėsi apie 20 minučių, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova, kurią citavo Rusijos naujienų agentūra TASS.
Tuo metu S. Lavrovas Jungtinėse Tautose taip pat pareiškė, kad, tęsiantis JAV ir Irano konfliktui, Maskva yra pasirengusi padėti stabilizuoti padėtį Hormuzo sąsiauryje ir platesniame Persijos įlankos regione.
„Mums reikia pasitikėjimo santykiuose tarp Persijos įlankos valstybių, arabų valstybių ir Irano. Mums reikia stabilios regioninės struktūros“, – sakė S. Lavrovas pasaulio valstybių lyderiams Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje.
„Rusija, kartu su kitomis atsakingomis valstybėmis, yra pasirengusi konstruktyviai prisidėti prie šio strategiškai svarbaus regiono stabilizavimo“, – pažymėjo jis.
